Kai kūnas kalba: monodramos kelionė iš panikos į vidinę šviesą

Ar kūnas gali prabilti tada, kai mes nebegalime?

Kartais žmogus į terapiją ateina ne todėl, kad yra silpnas ar nežino, ką daryti. Jis ateina todėl, kad vienam nešti savo baimę tampa per sunku.

Ši klientė į mane kreipėsi dėl nuolatinių panikos atakų, stipraus nerimo ir agorafobijos – baimės išeiti iš namų. Ji pasakojo apie naktinius prabudimus nuo stipraus širdies plakimo, pykinimą, rankos tirpimą ir nuolatinę baimę prarasti kontrolę. Baimė pamažu pradėjo valdyti ne tik jos mintis, bet ir kasdienį gyvenimą – ribojo judėjimo laisvę, spontaniškumą ir pasitikėjimą savimi.

Tačiau šios sesijos metu mes neklausėme:

„Kas su jumis negerai?“

Mes klausėme:

„Kas šiandien jums svarbiausia?“

Ir vienas paprastas klausimas pakeitė visą terapijos kryptį:

„Jeigu tavo ranka galėtų kalbėti, ką ji pasakytų?“

Nuo tos akimirkos prasidėjo ne kova su simptomais, o kelionė į vidinį pasaulį.

Kas yra monodrama?

Monodrama – tai individualioje terapijoje taikomas psichodramos metodas, paremtas Jacob Levy Moreno idėjomis.

Tai nėra tik pokalbis apie žmogaus sunkumus.

Monodrama kviečia žmogų susitikti su savo vidiniu pasauliu – mintimis, jausmais, kūno pojūčiais, vidinėmis dalimis, prisiminimais ir ateities vizija.

Terapijos metu žmogus gali kalbėtis ne tik su kitais žmonėmis, bet ir su savo baime, vidiniu kritiku, kūno simptomu ar Ateities „Aš“. Tokiu būdu tai, kas ilgą laiką buvo neįvardyta, tampa matoma ir išgirsta.

Ši terapija vyko nuotoliniu būdu. Nors mus skyrė ekranas, terapinė erdvė išliko gyva ir saugi. Psichodramoje svarbiausia nėra fizinis atstumas – svarbiausia yra ryšys, spontaniškumas ir galimybė autentiškai susitikti su savimi.

Kaip vyko ši sesija?

Šį kartą nepradėjome nuo vaikystės prisiminimų.

Nepradėjome ir nuo bandymo kuo greičiau panaikinti panikos simptomus.

Pradėjome nuo kūno.

Pakvietusi klientę į dialogą su tirpstančia ranka, netrukus pastebėjome, kad simptomas tarsi įgavo balsą. Jis kalbėjo ne kaip liga, o kaip vidinė dalis, ilgą laiką bandžiusi apsaugoti savo šeimininkę.

Dialogo metu pamažu išryškėjo temos apie atsakomybę, kontrolę, baimę, skubėjimą ir sunkumą paleisti senąją savo gyvenimo versiją.

Vis labiau ryškėjo supratimas, kad simptomas nėra priešas.

Jis buvo apsauginis mechanizmas.

Toliau monodramos metu išryškėjo trys vidiniai vaidmenys – Mokytoja, Saugotoja ir Kontrolierė.

Kiekviena jų turėjo savo paskirtį.

Kiekviena jų bandė apsaugoti klientę.

Nors jų būdai buvo skirtingi, visos jos siekė to paties tikslo – padėti jai išgyventi.

Susitikimas su Ateities „Aš“

Vėliau pakviečiau klientę susitikti su dar vienu svarbiu vaidmeniu – savo Ateities „Aš“.

Ši vidinė dalis buvo ramesnė, laisvesnė ir kupina daugiau pasitikėjimo.

Ji priminė, kad kelias į sveikimą nebus lengvas, tačiau jis yra įmanomas.

Šis susitikimas tapo lūžio tašku.

Pirmą kartą klientė pradėjo kalbėti ne apie tai, nuo ko bėga, bet apie tai, į ką eina.

Kai kūnas pradėjo kalbėti kitaip

Sesijos pabaigoje pakviečiau klientę dar kartą įsiklausyti į savo kūną.

Ji pasidalijo, kad krūtinėje atsirado geltona šviesa, o pečiuose – daugiau pasitikėjimo.

Šis simbolis gimė spontaniškai pačios klientės patyrime.

Trumpą vedamą meditaciją skyrėme tam, kad ši patirtis galėtų įsitvirtinti kaip vidinis resursas.

Prieš atsisveikinant paklausiau:

„Ką ši šviesa norėtų, kad prisimintum šią savaitę?“

Ji atsakė:

„Viskas praeina. Po sunkesnės dienos ateina gera diena.“

Tą akimirką ji kalbėjo nebe iš baimės.

Ji kalbėjo iš vilties.

Ką po sesijos parašė pati klientė?

Po sesijos paprašiau klientės atsakyti į kelis refleksijos klausimus. Ji sutiko, kad jos atsakymais būtų pasidalinta viešai, tikėdamasi, jog jie suteiks vilties žmonėms, išgyvenantiems panašius sunkumus.

Kas Jus atvedė į terapiją?

„Į terapiją mane atvedė nuolatinės panikos atakos, po kurių sekė nerimo sutrikimas ir galiausiai – agorafobija.“

Kodėl sutikote pasidalyti savo istorija?

„Norėčiau, kad žmonės iš mano patirties suprastų, jog nėra blogai kreiptis pagalbos. Kartais tai yra būtinas sveikimo proceso ingredientas. Leidau pasidalinti savo istorija, jei ji bent kiek įkvėps kitus. Šis kelias yra sunkus, bet mes nesame vieni – mūsų daug, o mūsų istorijos dažnai būna panašios.“

Kas šios dienos sesijoje Jums buvo svarbiausia?

„Svarbiausias buvo „apnuoginimo“ procesas. Mano baimė įgavo tris veidus – Mokytoją, Saugotoją ir Kontrolierę. Labiausiai nustebino tai, kad vaidmenyje pasakiau viską, ką, atrodo, jau žinojau, tačiau pirmą kartą tuos žodžius išgirdau tarsi iš kito žmogaus lūpų. Nors tai buvo mano pačios balsas, juo buvo daug lengviau patikėti.“

„Kai kalbi sau mintyse, dalis tavęs tuos žodžius tarsi sabotuoja. O kai jie gimsta psichodramos metu kitame vaidmenyje, atrodo, lyg jų klausytumeisi iš kito žmogaus. Tuomet jie tampa daug labiau girdimi ir priimami.“

„Po sesijos visada išeinu lengvesne savijauta ir didesniu pasitikėjimu. Šiandien supratau, kodėl taip sunku paleisti savo senąją versiją ir kodėl taip sunku susikurti naująją.“

Ką norėtumėte prisiminti po savaitės?

„Norėčiau prisiminti tai, ką šiandien pasakiau sau terapijos metu. Labai svarbu suprasti, kuriame savo kelionės etape esi. Dar bus sunkių akimirkų, bet jos visada praeina.“

Ką supratote apie savo baimę?

„Psichodramos metu supratau, kad mano baimė iš tiesų yra mano apsauginis mechanizmas. Ji saugo mane nuo bandymo sutrumpinti kelią. Gijimas nėra kelionė autobusu. Ją reikia nueiti pėsčiomis, nes tik taip gali pamatyti besikeičiantį peizažą ir iš tikrųjų suprasti savo kelią. Tik pereidamas visus etapus, kad ir kokie jie būtų sunkūs, gali pasiekti tikrą pokytį.“

Ką Jums pasakė Ateities „Aš“?

„Supratau, kad nuolat kurdama ateities scenarijus ir bijodama gyventi dabartyje, darau sau meškos paslaugą.“

Ką pasakytumėte žmogui, kuris šiandien išgyvena tai, ką išgyvenote Jūs?

„Viskas bus gerai. Tikėk savimi. Mes visi keliaujame šiuo gijimo keliu. Kartais suklumpame, bet ir vėl atsistojame. Pradėk veikti. Ieškok pagalbos.“

Jeigu po metų prisimintumėte šią sesiją, už ką būtumėte sau labiausiai dėkinga?

„Kad nesustojau. Tikiu, kad pagerėjimas manęs laukia ateityje. Kelias dar ilgas ir nelengvas, tačiau sunkiausia kova vyksta ne su pasauliu, o su pačia savimi.“

Kviečiu pradėti savo vidinę kelionę

Jeigu atpažinote save šioje istorijoje, žinokite – jums nebūtina šiuo keliu eiti vieniems.

Jeigu išgyvenate panikos atakas, stiprų nerimą, baimę, vidinius konfliktus ar jaučiate, kad atėjo laikas geriau suprasti save, kviečiu į individualią terapiją.

Saugioje terapinėje erdvėje kartu ieškosime ne tik simptomų priežasčių, bet ir vidinių resursų, kurie padės kurti naują santykį su savimi.

Registracija ir daugiau informacijos:

💫www.rutajanuleviciene.lt

Su šiluma,
Rūta Janulevičienė

• Psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos praktikė (CPTT)
• Psichodramos vadovo praktikė (supervizuojama)
• Veriditas labirintų fasilitatorė
• Colour PsychoDynamics® praktikė
• Reiki Mercar Meistrė Mokytoja
• Karuna Reiki® Meistrė Mokytoja