Terapiniai retritai
Kartais didžiausios gyvenimo kelionės prasideda ne nuo žingsnio… o nuo sprendimo sustoti.
Šiandien prasidėjo mūsų moterų retritas „Meilė sau“. Trumpam palikome kasdienes pareigas, skubėjimą, lūkesčius ir nesibaigiančius darbų sąrašus. Vietoje to pasirinkome tiesiog būti. Su savimi. Su kitomis moterimis. Su savo širdimi.
Pirmoji diena buvo skirta saugios erdvės kūrimui – vietai, kurioje nereikia vaidinti, nieko įrodinėti ar stengtis būti stipriausia, protingiausia ar tobula. Vietai, kurioje galime švelniai nusiimti kasdienes kaukes ir tiesiog būti tuo, kuo iš tikrųjų esame.
Kartu su kolege ir bendravede Karin Pohla iš Estijos turėjome garbę kurti šią erdvę su rūpesčiu, atjauta ir pagarba, kad kiekviena moteris galėtų pasijusti matoma, išgirsta ir priimta. Per psichodramą, simbolius, meditaciją ir nuoširdžius pokalbius pradėjome kelionę į gilesnį savęs pažinimą.
Pirmąją dieną kūrėme pasitikėjimą, tyrinėjome savo vidinius resursus ir per simbolius bei psichodramą ieškojome to, kas kiekvienai moteriai šiuo jos gyvenimo etapu yra svarbiausia.
Buvo tylos akimirkų. Buvo juoko. Buvo ašarų.
Tačiau svarbiausia – buvo tikrų žmogiškų susitikimų.
Kiekviena moteris atsinešė savo istoriją. Savo džiaugsmus. Savo skausmą. Savo viltis.
Tačiau šiandien mus visas suvienijo vienas bendras troškimas – iš tikrųjų išgirsti save. Kartais tam užtenka vieno klausimo. Kartais – vieno drąsaus žingsnio į sceną. Kartais – žmogaus, kuris tiesiog būna šalia, mato, girdi ir priima be jokio vertinimo.
Tai ir yra psichodramos galia.
Tikras pokytis prasideda ne tada, kai stengiamės tapti kažkuo kitu. Jis prasideda tada, kai randame drąsos susitikti su savimi.
Esu nuoširdžiai dėkinga kiekvienai moteriai už jos pasitikėjimą, drąsą ir atvirumą. Jūsų istorijos mums primena, kad patys prasmingiausi gyvenimo pokyčiai gimsta ne triukšme, o tyliame susitikime su savo širdimi.
Tai tik mūsų kelionės pradžia… 💛
Su meile,
Rūta Janulevičienė & Karin Pohla 🌿
www.rutajanuleviciene.lt
🐺 Ten, kur gimė legenda…
Šiandien vėl stovėjau ant Gedimino kalno – vietoje, kur, pasak legendos, didysis kunigaikštis Gediminas sapne išgirdo kaukiant Geležinį Vilką.
Tas kauksmas nebuvo apie baimę.
Jis buvo apie drąsą kurti. Apie tikėjimą ateitimi. Apie miestą, kuris taps stiprus ir kurio vardą išgirs visas pasaulis.
Kartais pagalvoju, kad kiekvienas iš mūsų savo gyvenime turime tokį Geležinį Vilką. Tą vidinį balsą, kuris tyliai kviečia:
„Kurk. Augink. Nebijok būti savimi.“
Ne visada lengva jį išgirsti tarp kasdienio triukšmo. Tačiau kai sustoji, pažvelgi į horizontą ir leidi sau tiesiog pabūti… jis vėl prabyla.
Šiandien ši vieta man buvo ypatinga dar ir todėl, kad į Lietuvą atvyko mano kolegė ir bičiulė Karin Pohla iš Estijos. Rytoj kartu pradėsime vesti moterų retritą „Meilė Sau“.
Simboliška, kad prieš prasidedant šiai kelionei susitikome būtent čia – prie Geležinio Vilko legendos. Ten, kur gimė vizija apie miestą, prasideda ir nauja kelionė moterims, kurios renkasi grįžti į save.
Rytoj atversime saugią erdvę sustoti, išgirsti savo vidinį balsą, paleisti tai, kas jau nebetarnauja, ir sustiprinti ryšį su savimi. Tikiu, kad tikrieji pokyčiai prasideda ne tada, kai stengiamės tapti kažkuo kitu, o tada, kai išdrįstame būti savimi.
Ačiū, Vilniau, už istoriją, kuri ir šiandien įkvepia.
Kartais užtenka vieno žvilgsnio į senamiesčio stogus, kad prisimintum – dideli dalykai prasideda nuo vienos svajonės.
O rytoj ta svajonė virs gyvu patyrimu.
💛 Su nekantrumu laukiu mūsų retrito pradžios.
#Vilnius #GediminoKalnas #GeležinisVilkas #MeilėSau #MoterųRetratas #Psichodrama #Saviugda #KarinPohla #RutaJanuleviciene #Vilnius #Lietuva
Antroji moterų retrito „Meilė sau“ diena – nuo vidinės lyderės iki susitikimo su savo archetipine moterimi.
Ši diena buvo gyva, jautri ir labai tikra. Ryte procesą vedė Karin Pohla iš Estijos. Per patyriminius pratimus moterys tyrinėjo savo vidinę lyderę – gebėjimą priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, veikti, pasitikėti savimi ir išlikti ištikimoms savo vertybėms.
Po pietų procesą tęsiau aš.
Kvietėme moteris pažvelgti dar giliau – ne tik į tai, kokį vaidmenį jos renkasi, bet ir į tai, kokia moteris tą vaidmenį renkasi. Per psichodramą, simbolius, kūno patyrimą ir piešinį jos susitiko su savo archetipine moterimi. Dvi moterys atrado savyje Mylimąją, viena – Laukinę moterį.
Tai nebuvo tik piešiniai.
Tai buvo susitikimas su ta savo dalimi, kuri galbūt ilgą laiką kantriai laukė, kol bus pamatyta, išgirsta ir priimta.
Vėliau per psichodramą tyrinėjome vidinius vaidmenis – tuos, kurie padeda augti, ir tuos, kurie stabdo. Ant scenos atsirado ne tik vidinės stiprybės, bet ir abejonės, baimės, seni įsitikinimai bei pasirinkimai. Žingsnis po žingsnio moterys mokėsi rinktis save.
Tarp intensyvių procesų buvo ir labai daug paprastų, žmogiškų akimirkų – arbatos puodelis, nuoširdus pokalbis, apkabinimas, bendras juokas ir tyla.
Viena iš dalyvių, Ramunė, padovanojo man savo rankomis surinktą lauko gėlių puokštę. Tai buvo labai jautrus momentas. Tokios dovanos primena, kad kartais gražiausi jausmai išreiškiami ne žodžiais, o mažais, nuoširdžiais gestais. 💐🌿💛
O vakare, lyg pati gamta norėtų prisidėti prie mūsų kelionės, ant žiedų nutūpė drugelis🦋 Jis tapo tylia dienos pabaigos žinute.
Kiekviena transformacija prasideda nuo drąsos pažvelgti į save. Tikrieji pokyčiai gimsta tada, kai išdrįstame apkabinti visas savo dalis – stiprias, pažeidžiamas ir tas, kurios dar tik mokosi atsiskleisti.
Ačiū kiekvienai moteriai už pasitikėjimą, atvirumą ir drąsą. Man buvo didelė garbė eiti šią kelio atkarpą kartu su jumis♥️
Su meile,
Rūta Janulevičienė & Karin Pohla
www.rutajanuleviciene.lt
#MeilėSau #MoterųRetritas #Psichodrama #SavęsPažinimas #VidinėLyderė #Archetipai #MoterųBendrystė #Transformacija #RutaJanuleviciene #KarinPohla
Trečioji moterų retrito „Meilė sau“ diena – integracija, vidinė jėga ir pažadas sau.
Paskutinė retrito diena buvo skirta tam, kad visa savaitgalio patirtis susijungtų į vieną prasmingą visumą.
Rytą pradėjome sugrįžimu į ratą ir sociometrija. Per pasirinkimą, kūno pojūtį ir vietą erdvėje moterys galėjo pamatyti, su kokia būsena atėjo į paskutinę dieną, ko joms dar reikia ir kokią vidinę kryptį jos renkasi. Po vedamos meditacijos sujungėme tai, kas buvo sukurta per visas tris dienas:
• savo širdį,
• savo medį,
• savo šaknis ir augimą,
• bei sutiktą archetipinę moterį.
Širdis kalbėjo apie jausmus, poreikius ir tikruosius troškimus.
Medis – apie tai, kas mus laiko, maitina ir padeda augti.
Archetipinė moteris – apie tą vidinę mūsų dalį, kuri nori būti ne tik pamatyta piešinyje ar trumpam patirta, bet ir iš tiesų gyventi kasdieniuose pasirinkimuose.
Vėliau per simbolinį ir psichodraminį darbą moterys tyrinėjo savo vidines jėgas, naujus pasirinkimus ir tai, ko kiekvienai labiausiai reikia, kad galėtų grįžti į kasdienybę nepalikdama savęs.
Jos kvietė viena kitą į pagalbinius vaidmenis, kalbėjosi su savo vidinėmis dalimis, priėmė palaikymą ir galėjo ne tik kalbėti apie savo stiprybę, bet ir ją pamatyti, išgirsti bei pajusti kūne.
Tai buvo labai stiprus, jautrus ir gyvas procesas. Jame susitiko švelnumas ir tvirtumas. Pažeidžiamumas ir vidinė galia. Laisvė ir atsakomybė. Mylimoji ir Laukinė moteris. Drąsa augti ir leidimas sau išlikti tikrai.
Moterys galėjo pažvelgti į save iš naujos vietos ir išgirsti tai, ko galbūt ilgą laiką sau nepasakė:
• „Aš galiu rinktis save.“
• „Aš galiu būti švelni ir kartu tvirta.“
• „Aš turiu teisę augti, keistis ir užimti vietą savo gyvenime.“
Šią dieną atlikome dvi vedamas meditacijas. Jos padėjo nuraminti kūną, integruoti patirtį ir įtvirtinti naują santykį su savimi.
Vienoje iš jų moterys buvo kviečiamos bent trumpam nustoti laikyti gyvenimo egzaminą ir nebeįrodinėti, kad yra pakankamai geros, stiprios, gražios ar vertos meilės.
Leidome sau išgirsti:
• „Aš esu pakankama tokia, kokia šiandien esu.“
• „Aš galiu keistis neatmesdama savęs.“
• „Aš renkuosi save.“
Retrinto pabaigoje kiekviena moteris užrašė savo pažadą sau – ką nori palikti, ką pradėti ir kaip sugrįš pas save tomis akimirkomis, kai vėl ims save pamiršti.
Kiekviena garsiai ištarė:
„Aš pažadu sau…“
O grupė tapo jos pažado liudytoja.
Simbolinės šokolado žinutės tapo lengvu ir šiltu užbaigimo akcentu – mažu priminimu apie drąsą, draugystę, šypseną ir apkabinimą, kurį kiekviena galėjo išsinešti į savo kasdienybę. 🍫💛
Uždarymo rate dėkojome sau, viena kitai ir bendram keliui. Retrintas baigėsi ne pažadais tapti kitomis moterimis. Jis baigėsi daug svarbesniu pasirinkimu – grįžti į kasdienybę nepalikus savęs.
Aš esu nuoširdžiai dėkinga kiekvienai moteriai už pasitikėjimą, atvirumą, jautrumą ir drąsą būti šiame procese.
Taip pat labai dėkoju Airinai ir jos partnerei Jurgai už padovanotą Sūduvių krašto medų. 🍯💛
Tai buvo labai šilta ir prasminga dovana. Medus man tapo gražiu šio retrito simboliu – priminimu, kad tikri pokyčiai bręsta pamažu, o tai, ką kuriame su rūpesčiu, kantrybe ir meile, ilgainiui tampa saldžia gyvenimo dovana.
Šios trys dienos baigėsi. Tačiau kiekvienos moters kelionė su savimi tęsiasi. Meilė sau nėra vienas didelis sprendimas. Tai daugybė mažų pasirinkimų – vėl ir vėl sugrįžti pas save♥️
Su meile ir dėkingumu,
Rūta Janulevičienė & Karin Pohla
www.rutajanuleviciene.lt
#MeilėSau #MoterųRetritas #Psichodrama #Sociometrija #Archetipai #VidinėJėga #SavęsPažinimas #MoterųBendrystė #Integracija #Transformacija #RutaJanuleviciene #KarinPohla
