Vaikystės patirtys ir pasitikėjimo savimi stoka: kaip terapija padėjo atkurti ryšį su savimi

Kai nepasitikėjimas savimi tampa kasdienybe

Daugelis žmonių į terapiją kreipiasi dėl menkos savivertės, pasitikėjimo savimi stokos, vienišumo ar nuolatinio jausmo, kad yra prastesni už kitus. Dažnai tik terapijos metu pamažu paaiškėja, kad šių išgyvenimų šaknys slypi daug ankstesnėse gyvenimo patirtyse.
Su panašiais sunkumais į terapiją kreipėsi ir Laura.
„Jaučiausi pažeidžiama, man trūko pasitikėjimo savimi ir vidinės ramybės. Kildavo sunkumų bendraujant su žmonėmis – užsidarydavau nepatogiose situacijose arba norėdavau pabėgti.“
Didžiausias jos skausmas buvo ne tik nerimas.
„Man sunkiausia buvo tai, kad jaučiausi vieniša.“
Kasdienybėje tai reiškė liūdesį, nuolatinį savęs lyginimą su kitais ir jausmą, kad esi prastesnis.
„Man buvo liūdna, jausdavausi nepatogiai bendraudama su žmonėmis, jausdavausi prastesnė už kitus.“

Iki terapijos Laura retai stabtelėdavo paklausti savęs, kodėl taip jaučiasi.
„Dažnai kaltindavau save arba aplinkinius.“

Kai pradedi girdėti save. Terapija ne visada prasideda nuo atsakymų. Kartais ji prasideda nuo galimybės saugiai sustoti, įsiklausyti į save ir be kaltinimo pažvelgti į savo vidinį pasaulį. Svarbiausia šios terapinės patirties dalis Laurai buvo ne gauti paruoštus atsakymus, o atrasti naują santykį su savimi.
„Man svarbiausia buvo tai, kad išmokau palaikyti pati save, užmezgiau ryšį su savimi. Taip pat man buvo labai svarbus terapeutės palaikymas.“
Vienu metu terapijoje atsirado tai, ko ilgą laiką buvo trūkę.
„Atėjo vidinė ramybė. Supratau, kokio ryšio man visą laiką reikėjo.“

Kartais didžiausias pokytis prasideda ne tada, kai pasikeičia aplinkybės, o tada, kai pasikeičia žmogaus santykis su pačiu savimi. Pasitikėjimas savimi pradeda augti.

Po terapijos Laura pastebėjo, kad pradėjo kitaip matyti save.
„Po terapijos įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, pradėjau save labiau mylėti ir geriau suprasti savo poreikius bei jausmus.“

Prisiminusi save vaikystėje, Laura nebejaučia vien skausmo. Ten, kur kadaise buvo vienatvė ir abejonės, šiandien atsirado daugiau šilumos, atjautos ir priėmimo.
„Dabar prisiminusi save mažą jaučiu šilumą ir meilę tam vidiniam vaikui. Jaučiuosi, kad nesu viena.“

Paklausta, ką šiandien norėtų pasakyti mažajai mergaitei savyje, Laura atsakė:
„Tu esi pakankama. Tu esi gabi ir gali viską pasiekti, apie ką tik svajoji. Jei kažko nesupranti iš pirmo karto, tai nereiškia, kad esi kvaila ar negabi. Tu esi verta, kad su tavimi bendrautų su pagarba ir, jei reikia, ramiai atsakytų į tavo klausimą tiek kartų, kiek tau reikia. Tu esi verta, kad tavimi tikėtų ir tikėtų tavo gabumais.“

Šie žodžiai tapo ne tik palinkėjimu sau. Jie tapo naujo santykio su savimi pradžia. Didžiausias atradimas.

Paklausta, ką iš šios terapinės patirties išsineša į savo gyvenimą, Laura atsakė:
„Yra svarbu, kaip kalbu pati su savimi. Rodydama sau meilę ir supratingumą, pati padedu sau augti. Palaikydama save turiu daugiau jėgų pasiekti tai, apie ką svajoju.“
O žmogui, kuris šiandien išgyvena panašius sunkumus, ji norėtų pasakyti:
„Kitų žmonių negražus elgesys su tavimi nėra tavo vertės atspindys. Linkiu paleisti praeities šešėlius ir šiandien atversti naują puslapį. Pradėk jį nuo savęs palaikymo, ypač tada, kai nesiseka. Tikėk, kad ateitis yra šviesi, o ją kuri tu. Ir kartu būk dabartyje – pastebėk bei brangink tai, ką gero jau turi.“

Ką mums primena ši istorija?
Vaikystėje patirta kritika, emocinio saugumo stoka ar nuolatinis nuvertinimas gali prisidėti prie:

• menkos savivertės;
• pasitikėjimo savimi stokos;
• baimės suklysti;
• jautrumo kritikai;
• sunkumų santykiuose;
• nuolatinio jausmo, kad esi nepakankamas.

Tačiau tai nėra žmogaus likimas. Kai žmogus pradeda kurti pagarbesnį, švelnesnį ir atjaučiantį santykį su savimi, gali atsirasti daugiau vidinės ramybės, pasitikėjimo savimi ir laisvės gyventi pagal savo vertybes.
Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali. Todėl terapijoje svarbu ne ieškoti universalių atsakymų, o suprasti individualią patirtį ir kartu ieškoti kelio į pokytį.

♥️ Nuoširdžiai dėkoju Laurai už pasitikėjimą ir leidimą anonimiškai pasidalyti savo istorija. Tikiu, kad kiekviena istorija gali tapti viltimi žmogui, kuris šiandien jaučiasi vienišas, abejoja savimi ar nebetiki, kad pokytis yra įmanomas.

Jeigu skaitydami šią istoriją atpažinote dalelę savęs… Žinokite – jūs nesate vieni. Kartais daugelį metų nešiojamės vaikystėje susiformavusius įsitikinimus apie save ir net nepastebime, kaip jie veikia mūsų santykius, pasirinkimus ir gyvenimo kokybę. Terapija nėra apie žmogaus „taisymą“. Ji yra apie galimybę geriau suprasti save, atkurti ryšį su savimi ir atrasti daugiau vidinės ramybės.

Jeigu jaučiate, kad atėjo laikas pasirūpinti savimi, kviečiu registruotis individualiai terapijai.

🌿 Daugiau informacijos ir registracija:
www.rutajanuleviciene.lt
Rūta Janulevičienė

• CPTT – sertifikuota psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos praktikė
• Psichodramos vadovo praktikė (supervizuojama)
• Psichodramos asistentė
• Veriditas labirinto fasilitatorė