Psichodraminė terapija su Rūta Janulevičiene
Kas yra psichodrama ir kaip ji gali padėti?
Psichodrama – tai daugiau nei terapijos metodas. Tai kvietimas pažvelgti į savo gyvenimą nauju žvilgsniu, geriau suprasti save ir atrasti daugiau laisvės kurti tokius santykius bei gyvenimą, kokio iš tikrųjų norime. Šiame straipsnyje dalinuosi ne tik tuo, kas yra psichodrama, bet ir tuo, kodėl ji tapo mano profesinio kelio dalimi.
Mano kelias į psichodramą
Kartais gyvenime įvyksta susitikimai, kurie nepastebimai pakeičia mūsų profesinį kelią ir požiūrį į žmogų.
Man toks susitikimas įvyko 2013 metais, dalyvaujant tarptautiniame projekte „Psychodrama and Creative Education in Prisons". Šiame projekte kartu dirbo pataisos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir psichodramos specialistai iš įvairių Europos šalių. Būtent ten pirmą kartą iš arti pamačiau psichodramą ne kaip teoriją ar metodą, bet kaip gyvą susitikimą su žmogumi.
Stebėdama psichodramos procesą supratau, kad žmonės keičiasi ne todėl, kad išgirsta gerą patarimą ar sužino naują teoriją. Jie keičiasi tada, kai gali saugiai patirti save kitaip – kai atsiranda galimybė pažvelgti į savo gyvenimo istoriją iš naujos perspektyvos, išreikšti tai, kas ilgus metus buvo nutylėta, ir atrasti naują būdą būti santykyje su savimi bei kitais.
Tas susitikimas manyje pažadino smalsumą. Norėjau suprasti daugiau. Norėjau mokytis. Norėjau pažinti metodą, kuris žmogų mato ne kaip problemą ar diagnozę, bet kaip unikalią asmenybę su savo istorija, santykiais, stiprybėmis ir galimybe augti.
Šis kelias nuvedė mane į psichodramos studijas Lietuvoje ir tarptautinius mokymus pas įkvepiančius psichodramos mokytojus bei supervizorius. Kiekviena grupė, kiekvienas seminaras ir kiekvienas klientas mane mokė ne tik psichodramos metodo, bet ir gilesnio žmogaus supratimo.
Šiandien, pažvelgusi atgal, suprantu, kad psichodrama tapo ne tik mano profesija. Ji tapo mano požiūriu į žmogų.
Kas yra psichodrama?
Tikras pokytis prasideda tada, kai žmogus ne tik supranta savo istoriją, bet ir išdrįsta ją patirti naujai.
Psichodrama – tai austrų kilmės gydytojo, psichiatro ir filosofo Jacob Levy Moreno sukurtas patyriminės psichoterapijos metodas, padedantis žmogui geriau pažinti save, suprasti savo santykius ir kurti naujus gyvenimo pasirinkimus.
Žodis „psichodrama" kartais sukelia klaidingų asociacijų su teatru ar vaidyba. Tačiau psichodrama nėra spektaklis. Čia nereikia mokėti vaidinti ar būti aktoriumi.
Psichodramos esmė – ne vaidyba, o patyrimas.
Ji kviečia žmogų ne tik kalbėti apie savo gyvenimą, bet ir saugiai jį tyrinėti. Naudojant dialogą, vaidmenų keitimą, simbolius, vaizduotę ir kitus psichodramos metodus, tampa matoma tai, kas dažnai lieka paslėpta – mūsų jausmai, vidiniai konfliktai, santykių modeliai ir neišsakyti žodžiai.
Jacob Levy Moreno tikėjo, kad žmogus iš prigimties yra spontaniška ir kūrybiška būtybė. Tačiau gyvenimo patirtys, traumos, netektys, kritika ar atstūmimas gali šį natūralų gebėjimą apriboti. Tuomet pradedame kartoti tuos pačius elgesio modelius, net jei jie mums jau nebepadeda.
Psichodrama padeda šiuos modelius atpažinti, suprasti jų kilmę ir atrasti naujus būdus būti santykyje su savimi bei kitais.
Kodėl mane taip sužavėjo psichodrama?
Per savo profesinį kelią sutikau daugybę žmonių, kurie sakė:
„Aš suprantu, kodėl taip jaučiuosi, bet vis tiek negaliu pasikeisti."
Šie žodžiai labai tiksliai apibūdina tai, ką dažnai matau terapijoje.
Vien suprasti savo istoriją dažnai neužtenka.
Mes galime žinoti, kad vaikystėje buvome kritikuojami ar atstumti. Galime suvokti, kodėl šiandien bijome artumo ar nuolat stengiamės įtikti kitiems. Tačiau mūsų kūnas, emocijos ir įprasti reakcijų būdai vis tiek elgiasi taip, kaip išmoko prieš daugelį metų.
Psichodrama leidžia šį supratimą paversti patyrimu.
Ji suteikia galimybę ne tik prisiminti praeitį, bet ir saugiai ją išgyventi iš naujos perspektyvos. Pamatyti save ne kaip bejėgį savo istorijos stebėtoją, bet kaip žmogų, kuris šiandien gali rinktis kitaip.
Būtent todėl psichodrama man nėra vien terapijos metodas. Ji yra kvietimas susitikti su savimi.
Žmogus gyvena vaidmenimis
Viena svarbiausių psichodramos idėjų yra ta, kad kiekvienas žmogus gyvenime atlieka daugybę vaidmenų.
Nuo pat gimimo pradedame mokytis būti vaiku, broliu ar seserimi, draugu, partneriu, mama ar tėčiu. Vėliau atsiranda profesiniai vaidmenys – tampame darbuotojais, vadovais, kolegomis ar mokytojais. Kiekvienas naujas gyvenimo etapas atneša naujus vaidmenis ir naujas patirtis. Tačiau psichodrama kviečia pažvelgti giliau.
Ji klausia ne tik kokius vaidmenis atliekame, bet ir kaip juos atliekame.
Kodėl vienam žmogui sunku pasakyti „ne"?
Kodėl kitas nuolat jaučiasi atsakingas už kitų žmonių laimę?
Kodėl vieni vengia konfliktų, o kiti į juos reaguoja labai stipriai?
Kodėl vienam sunku priimti meilę, o kitam – pasitikėti žmonėmis?
Psichodrama moko, kad mūsų vaidmenys nesusiformuoja atsitiktinai. Jie gimsta santykiuose su žmonėmis, kurie buvo svarbūs mūsų gyvenime. Pirmuosius vaidmenis mokomės šeimoje – stebėdami, patirdami ir prisitaikydami prie aplinkos, kurioje augame.
- Vaikas, kuris nuolat girdėjo kritiką, gali išmokti būti tobulas.
- Vaikas, kuris jautėsi atsakingas už tėvų emocijas, gali tapti suaugusiuoju, kuris visada rūpinasi kitais, bet pamiršta save.
- Vaikas, kuris patyrė atstūmimą, gali bijoti artumo arba visą gyvenimą ieškoti kitų pritarimo.
Šie vaidmenys kadaise buvo prasmingi. Jie padėjo prisitaikyti, išgyventi ir išlaikyti ryšį su svarbiausiais žmonėmis.
Tačiau bėgant metams žmogus dažnai pamiršta, kad tai tik vaidmenys. Jie tampa tokie įprasti, kad pradeda atrodyti lyg jo tikroji asmenybė.
Psichodrama padeda sustoti ir paklausti:
„Ar šis vaidmuo vis dar padeda man gyventi tokį gyvenimą, kokio noriu šiandien?"
Kartais atsakymas būna – taip. Tačiau labai dažnai žmogus supranta, kad vaidmuo, kuris padėjo išgyventi vaikystėje, šiandien trukdo kurti brandžius santykius, pasitikėti savimi ar priimti gyvenimo pokyčius.
Tuomet prasideda terapinis kelias. Ne tam, kad atsisakytume savo praeities. Ne tam, kad kovotume su savimi. O tam, kad su pagarba suprastume, kaip šie vaidmenys susiformavo, ir pamažu kurtume naujus – tokius, kurie labiau atitinka mūsų dabartinį gyvenimą, vertybes ir santykius.
Man tai yra viena gražiausių psichodramos dovanų. Ji primena, kad žmogus nėra pasmerktas visą gyvenimą kartoti tų pačių gyvenimo scenarijų. Kiekviename iš mūsų slypi gebėjimas mokytis, augti ir atrasti naujus būdus būti savimi.
Psichodrama neieško „teisingo" žmogaus. Ji padeda žmogui atrasti autentišką save – tokį, kuris gali laisviau rinktis, kurti ir gyventi.
Kaip vyksta pokytis psichodramoje?
Vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstu iš žmonių, yra:
„Aš suprantu savo problemą. Bet kodėl vis tiek negaliu pasikeisti?"
Tai labai svarbus klausimas.
Daugelis žmonių jau žino savo gyvenimo istoriją. Jie supranta, kad vaikystėje patyrė kritiką, atstūmimą, smurtą ar emocinį nesaugumą. Jie gali paaiškinti, kodėl šiandien bijo artumo, sunkiai pasitiki kitais ar nuolat stengiasi įtikti aplinkiniams.
Tačiau vien supratimo dažnai neužtenka.
Mūsų kūnas, emocijos ir įprasti reagavimo būdai prisimena tai, ką išmoko prieš daugelį metų. Net tada, kai protas jau supranta, kad situacija pasikeitė, vidinis pasaulis gali ir toliau reaguoti taip, tarsi sena grėsmė vis dar būtų šalia. Būtent čia atsiskleidžia psichodramos stiprybė.
Psichodrama padeda ne tik suprasti savo istoriją – ji suteikia galimybę ją patirti naujai.
Terapijos metu mes negrįžtame į praeitį tam, kad ją pakeistume. Praeities pakeisti negalime. Tačiau galime pakeisti savo santykį su ja.
- Galime pažvelgti į seną situaciją iš brandesnės perspektyvos.
- Galime išgirsti tai, ko tuomet neišgirdome.
- Galime pasakyti tai, ko anuomet nepajėgėme pasakyti.
- Galime išreikšti jausmus, kuriuos ilgus metus teko slopinti.
Kartais žmogus pirmą kartą gyvenime leidžia sau pasakyti: „Man skaudėjo." Arba: „Aš nebuvau kalta/-as." Arba: „Aš turiu teisę gyventi savo gyvenimą."
Tokios akimirkos nėra tik gražūs žodžiai. Jos tampa nauja emocine patirtimi. O būtent nauja patirtis ir kuria pokytį.
Psichodramoje labai svarbus spontaniškumas. Jacob Levy Moreno jį apibūdino kaip gebėjimą tinkamai ir kūrybiškai reaguoti į naujas ar net seniai pažįstamas situacijas. Tai nereiškia elgtis impulsyviai. Priešingai – tai reiškia turėti daugiau pasirinkimų.
Kai žmogus išsilaisvina iš vienintelio, daugelį metų kartoto vaidmens, atsiranda galimybė rinktis. Nebereikia automatiškai tylėti. Nebereikia visada gelbėti kitų. Nebereikia nuolat kovoti. Nebereikia gyventi vien baime. Atsiranda erdvės naujam atsakui.
Šį procesą dažnai matau savo terapiniame darbe. Žmogus ateina tikėdamas, kad jo problema yra nerimas, konfliktai santykiuose ar žema savivertė. Tačiau pamažu paaiškėja, kad už šių sunkumų slypi daug gilesnė istorija – seniai susiformavę vaidmenys, neišgyventi jausmai, neišsakyti žodžiai ir santykiai, kurie iki šiol daro įtaką dabartiniam gyvenimui. Kai visa tai tampa matoma, atsiranda galimybė rinktis kitaip.
Man psichodramos tikslas nėra pakeisti žmogų. Jos tikslas – padėti žmogui atrasti daugiau laisvės būti savimi. Tikiu, kad tikras pokytis įvyksta tuomet, kai žmogus ne tik supranta savo istoriją, bet ir pajunta, kad šiandien gali gyventi kitaip. Ši galimybė rinktis yra viena didžiausių psichodramos dovanų.
Kaip atrodo psichodramos sesija?
Vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstu iš žmonių, pirmą kartą besidominčių psichodrama, yra:
„Ar man reikės vaidinti?"
Atsakymas labai paprastas – ne.
Psichodrama nėra teatras. Čia nėra žiūrovų, nėra iš anksto parašyto scenarijaus ir nėra „teisingo" ar „neteisingo" atlikimo. Svarbiausia – jūsų asmeninė patirtis.
Pirmojo susitikimo metu neskubame atlikti jokių pratimų. Visų pirma skiriame laiko susipažinti. Man svarbu išgirsti jūsų istoriją, suprasti, kas šiuo metu kelia daugiausia sunkumų, kokie jūsų lūkesčiai ir kokio pokyčio tikitės.
Terapinis ryšys man yra vienas svarbiausių gijimo veiksnių. Todėl siekiu sukurti saugią erdvę, kurioje žmogus gali kalbėti be baimės būti vertinamas ar kritikuojamas.
Kiekviena sesija yra unikali.
Nėra dviejų vienodų žmonių, todėl nėra ir vienodų terapijos procesų. Vieną kartą daugiau kalbėsimės, kitą kartą naudosime psichodramos metodus, o kartais pakaks vieno simbolio ar vieno klausimo, kad atsivertų naujas požiūris į situaciją.
Visuomet gerbiu žmogaus pasirengimą. Psichodramoje nėra spaudimo prisiminti tai, kam dar nesate pasiruošę, ar atlikti pratimus, kurie jums kelia per didelį diskomfortą. Terapijos tempą kuriame kartu.
Tikiu, kad pokytis vyksta ne tada, kai žmogus yra stumiamas, bet tada, kai jis jaučiasi pakankamai saugus žengti kitą žingsnį.
Kokius metodus naudoju psichodramoje?
Psichodramos metodai ir terapinės technikos. Kiekvienas metodas padeda pažinti save, savo santykius ir atrasti naujas galimybes kurti pokytį.
Pagrindiniai psichodramos metodai
Psichodrama yra pagrindinis metodas, kuriuo remiuosi savo terapiniame darbe. Tai gyvas, kūrybiškas ir patyriminis metodas, todėl kiekvienoje sesijoje terapinis procesas kuriamas individualiai – atsižvelgiant į žmogaus poreikius, gyvenimo situaciją ir pasirengimą pokyčiui.
Nėra vieno visiems tinkančio scenarijaus. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, todėl terapijoje parenku tuos metodus, kurie konkrečiu metu geriausiai padeda pažinti save, suprasti savo emocijas, santykius ir atrasti naujas galimybes kurti pokytį.
Dažniausiai savo darbe naudoju:
- Vaidmenų keitimą – padedantį pažvelgti į situaciją iš kito žmogaus perspektyvos.
- Dubliavimą – padedantį įvardyti tai, ką kartais dar sunku pasakyti pačiam.
- Veidrodžio metodą – leidžiantį pamatyti savo elgesį ir santykius iš šalies.
- Socialinį atomą ir sociometriją – padedančius tyrinėti svarbiausius gyvenimo ryšius.
- Tuščios kėdės metodą – suteikiantį galimybę užmegzti dialogą su svarbiu žmogumi, savo vidine dalimi ar neišspręsta gyvenimo situacija.
- Scenos kūrimą ir ateities projekciją – padedančius saugiai tyrinėti praeities patirtis ir pasiruošti būsimiems gyvenimo pokyčiams.
- Darbą su vidiniu vaiku ir vidinėmis asmenybės dalimis – padedantį geriau suprasti savo emocijas, vidinius konfliktus ir stiprybes.
- Simbolius, metaforas ir vedamos vaizduotės metodus – padedančius giliau pažinti savo vidinį pasaulį.
Integruojami metodai
Prireikus psichodramą integruoju ir su kitais metodais, kurie papildo terapinį procesą ir leidžia į žmogaus situaciją pažvelgti plačiau:
- Psichogenealogija
- Transgeneracinė terapija
- Genograma
- Labirintų terapija
- Colour PsychoDynamics®
- Vedamosios meditacijos
- Reiki Mercar praktika, kai ji atitinka žmogaus poreikius ir pasirinktą terapinį kelią
Tikiu, kad svarbiausias terapijoje yra ne metodas, o žmogus. Metodai yra priemonės, padedančios saugiai susitikti su savo istorija, geriau suprasti save ir atrasti daugiau laisvės kurti autentišką, prasmingą gyvenimą.
Kam gali padėti psichodrama?
Psichodrama gali būti naudinga žmonėms, kurie nori geriau suprasti save, savo santykius ir gyvenimo istoriją. Ji gali padėti, kai išgyvenate:
Nerimas
Kartu tyrinėjame, kokios patirtys slypi už nerimo, ir ieškome būdų atkurti didesnį vidinio saugumo jausmą.
Depresija ir emocinis išsekimas
Psichodrama padeda iš naujo atrasti ryšį su savimi, savo jausmais ir vidiniais resursais.
Trauminės patirtys
Terapija suteikia galimybę saugiai integruoti skaudžius išgyvenimus ir pamažu mažinti jų įtaką dabartiniam gyvenimui.
Skyrybos ir netektys
Padeda išgyventi gedulo procesą, priimti pokyčius ir kurti naują gyvenimo etapą.
Santykių sunkumai
Leidžia geriau suprasti pasikartojančius bendravimo modelius ir kurti brandesnius santykius.
Žema savivertė
Padeda atrasti stiprybes, keisti ribojančius įsitikinimus ir auginti pasitikėjimą savimi.
Vidinio vaiko žaizdos
Suteikia galimybę su daugiau supratimo ir rūpesčio susitikti su skaudžiomis vaikystės patirtimis.
Šeimos istorijos poveikis
Tyrinėjant genogramą ir kartų ryšius, dažnai atsiveria gilesnis supratimas apie pasikartojančius gyvenimo modelius.
Porų santykių sunkumai
Porų psichodramos terapija padeda partneriams geriau suprasti vienas kito bendravimo modelius, neišsakytus poreikius ir kurti saugesnį, artimesnį tarpusavio ryšį.
Ar psichodrama tinka man?
Jeigu skaitant šį straipsnį atpažinote save, tikėtina, kad psichodrama gali būti jums naudinga. Ji tinka žmonėms, kurie nori geriau suprasti save, kurti brandesnius santykius ir ieško ne tik trumpalaikio palengvėjimo, bet ir gilesnio pokyčio.
Jokios ankstesnės patirties nereikia. Nebūtina būti lankius terapiją ar mokėti vaidinti. Svarbiausia – smalsumas ir noras pažinti save.
Psichodrama tinka tiek moterims, tiek vyrams. Ji gali būti taikoma individualioje terapijoje, porų psichodramos terapijoje ir grupėse.
Dalis metodų sėkmingai taikomi ir nuotolinėse konsultacijose. Per savo profesinę praktiką įsitikinau, kad ir dirbant internetu galima sukurti gilų terapinį ryšį bei prasmingą pokytį.
Jeigu svarstote, ar šis metodas jums tinkamas, kviečiu pradėti nuo pirmojo susitikimo. Jo metu galėsime ramiai aptarti jūsų situaciją, lūkesčius ir kartu nuspręsti, koks terapinis kelias jums būtų tinkamiausias.
Mano požiūris
Baigdama savo tarptautines psichodramos studijas mintimis grįžau pas Jacob Levy Moreno – žmogų, kuris sukūrė šį metodą ir įkvėpė tūkstančius terapeutų visame pasaulyje.
Savo baigiamajame darbe simboliškai įsivaizdavau mūsų susitikimą. Norėjau padėkoti jam už idėjas, kurios pakeitė mano profesinį kelią, ir už mokytojus, kurie padėjo jas suprasti bei perduoti toliau. Tai buvo mano pagarba žmogui, kurio sukurtas metodas iki šiol padeda žmonėms atrasti daugiau spontaniškumo, kūrybiškumo ir gyvybės.
Šiandien tą pačią pagarbą jaučiu kiekvienam žmogui, kuris ateina į terapiją. Tikiu, kad už kiekvieno simptomo slypi gyvenimo istorija. Už kiekvienos baimės – patirtis. Už kiekvieno pasikartojančio konflikto – santykis.
Tačiau kartu tikiu ir tuo, kad kiekviename žmoguje slypi gebėjimas augti, kurti ir keistis.
Man psichodrama nėra apie praeities pakeitimą. Ji yra apie santykio su savo istorija pakeitimą.
Tai kelias nuo supratimo prie patyrimo. Nuo pasikartojančių gyvenimo scenarijų prie sąmoningo pasirinkimo. Nuo išgyvenimo – prie autentiško gyvenimo.
Tikiu, kad žmogus gali keistis ne tada, kai tampa kitu, o tada, kai išdrįsta tapti savimi. Mano, kaip terapeutės, tikslas – padėti žmogui saugiai nueiti šį kelią.
Autorės pastaba. Šiame straipsnyje dalijuosi savo profesiniu požiūriu į psichodramą, kuris susiformavo per daugiau nei dešimt metų praktinio darbo, tarptautines psichodramos studijas ir baigiamąjį darbą apie psichodramos taikymą individualioje terapijoje. Straipsnyje aptariami ir psichodramos taikymo principai dirbant su poromis bei grupėmis, remiantis mano profesine patirtimi, nuolatiniu mokymusi ir integruotu terapiniu požiūriu. Pateikiamos mintys atspindi mano terapinę filosofiją ir kasdienę darbo su žmonėmis patirtį.
Rūta Janulevičienė
- Psichodramos praktikė (CP)
- Porų terapeutė
- Psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos praktikė
- Veriditas labirintų facilitatorė
- Reiki Mercar meistrė mokytoja
Apie straipsnį. Rengiant šį straipsnį remtasi Jacob Levy Moreno psichodramos teorija, Anne Chesner, Adam Blatner ir Peter Kellermann darbais bei autorės tarptautinių psichodramos, psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos studijų metu įgytomis žiniomis, profesine patirtimi ir nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu. Pateikiamos mintys atspindi mano profesinę patirtį, terapinę filosofiją ir integruotą požiūrį į darbą su žmogumi.
Jeigu skaitydami šį straipsnį atpažinote save, galbūt atėjo laikas skirti erdvės savo istorijai. Jeigu norite geriau suprasti save, savo santykius ar pasikartojančius gyvenimo scenarijus, kviečiu susitikti individualioje konsultacijoje, porų terapijoje arba psichodramos grupėje. Kartu tyrinėsime Jūsų gyvenimo istoriją, santykius ir vidinius resursus, ieškodami kelio į gilesnį savęs pažinimą, didesnę vidinę laisvę ir prasmingą pokytį.
Dažniausiai užduodami klausimai apie psichodramą
Ar psichodrama reiškia, kad man reikės vaidinti?
Ne. Psichodrama nėra teatras ir nereikalauja jokių aktorinių gebėjimų. Svarbiausia yra ne vaidyba, o jūsų asmeninė patirtis.
Ar pirmos konsultacijos metu reikės atlikti pratimus?
Nebūtinai. Pirmojo susitikimo metu svarbiausia yra susipažinti. Aptariame jūsų situaciją, lūkesčius ir tai, kokios pagalbos ieškote.
Ar psichodrama tinka tik grupėms?
Ne. Ji sėkmingai taikoma individualioje terapijoje, porų konsultacijose ir grupėse.
Ar galima dirbti nuotoliniu būdu?
Taip. Daugelį psichodramos metodų galima sėkmingai taikyti ir nuotolinėse konsultacijose.
Kiek trunka psichodramos sesija?
Individuali konsultacija paprastai trunka apie 50–60 minučių.
Kiek konsultacijų man reikės?
Vieno atsakymo nėra. Kai kuriems žmonėms pakanka kelių susitikimų. Kiti pasirenka ilgesnį terapinį procesą. Pirmųjų susitikimų metu kartu aptariame, koks darbo būdas jums tinkamas.
Ar psichodrama tinka, jeigu turiu nerimo ar depresijos simptomų?
Psichodrama gali būti naudinga dirbant su nerimu, depresija, traumomis, santykių sunkumais ir kitais emociniais išgyvenimais.
Ar terapijos metu reikės kalbėti apie vaikystę?
Tik tiek, kiek tai bus svarbu jūsų dabartinei situacijai. Didžiausias dėmesys skiriamas tam, kaip šiandien galite gyventi laisviau ir autentiškiau.
Ar galiu sustabdyti pratimą, jei pasijusiu nesaugiai?
Žinoma. Jūs visuomet galite pasakyti „stop", paprašyti pertraukos ar atsisakyti atlikti konkretų metodą.
Ar psichodrama tinka vyrams?
Taip. Psichodrama tinka tiek moterims, tiek vyrams, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo patirties.
Ar psichodrama padės man greitai pasijusti geriau?
Psichodrama nėra greitų sprendimų metodas. Ji padeda suprasti simptomų kilmę, todėl pokytis dažnai būna gilesnis ir tvaresnis.
Ar visa tai, apie ką kalbėsime, išliks konfidencialu?
Taip. Konfidencialumas yra vienas svarbiausių terapinio darbo principų. Visa informacija saugoma laikantis profesinės etikos ir galiojančių teisės aktų.
Ar psichodrama tinka LGBTQ+ bendruomenės žmonėms?
Taip. Psichodrama skirta žmogui, o ne jo seksualinei orientacijai ar lytinei tapatybei. Terapijoje nesiekiama keisti žmogaus tapatybės.
Ar mano amžius, tikėjimas, kultūra ar gyvenimo patirtis turi reikšmės?
Kiekvienas žmogus yra laukiamas. Gerbiu žmonių įvairovę – amžių, kultūrinę patirtį, tikėjimą, pasaulėžiūrą ir gyvenimo istoriją.
Pradėk savo vidinę kelionę
Saugi erdvė, kurioje vyksta pokytis