Monodrama
Individuali psichodrama, metodai ir terapija pagal J. L. Moreno filosofiją
„Monodrama nėra kelionė į praeitį. Tai kelionė į save, kurioje praeitis tampa erdve naujam pasirinkimui."
— Rūta Janulevičienė
Mano kelias į monodramą
Mano kelias į monodramą prasidėjo ne nuo teorijos ar knygų, o nuo susitikimų su žmonėmis.
2013 metais pradėjau vesti psichodramos grupes socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms – dirbau įkalinimo įstaigose, su buvusiais nuteistaisiais, žmonėmis, sergančiais išsėtine skleroze, jaunimu ir įvairiomis bendruomenėmis. Kiekviena grupė mane mokė ne tik psichodramos metodo, bet ir pagarbos žmogaus gyvenimo istorijai.
Tuo pačiu metu vis daugiau žmonių kreipėsi individualių konsultacijų. Pastebėjau, kad klasikinės psichodramos principai gali būti kūrybiškai pritaikomi ir individualioje terapijoje. Taip monodrama tapo ne tik mano profesinio domėjimosi sritimi, bet ir kasdienio darbo dalimi.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, daugelis klientų paprašė tęsti terapiją nuotoliniu būdu. Šis pokytis paskatino mane dar giliau tyrinėti individualios psichodramos galimybes nuotolinėje terapijoje. Vėliau, pradėjusi dirbti tarptautinėje psichologinės terapijos platformoje Hedepy, monodrama tapo svarbia mano kasdienės terapinės praktikos dalimi.
Dirbdama individualiai vis aiškiau supratau, kad žmogui ne visada pakanka papasakoti savo istoriją. Kartais žmogus ateina ne todėl, kad neturi ką pasakyti. Jis ateina todėl, kad pagaliau yra pasirengęs susitikti su tuo, ką ilgą laiką nešiojosi vienas.
Būtent čia monodrama atsiskleidė visu savo gyliu. Ji suteikė galimybę ne tik kalbėti apie gyvenimo įvykius, bet ir juos naujai patirti saugioje terapinėje erdvėje. Tuomet dar aiškiau pamačiau, kad net ir dirbant individualiai žmogus gali susitikti su svarbiais savo gyvenimo žmonėmis, vidinėmis asmenybės dalimis, prisiminimais ar ateities vizijomis. Visa tai tampa įmanoma pasitelkus veiksmą, simbolius, vaidmenis ir terapeuto kuriamą saugią erdvę.
Per daugelį metų monodrama tapo ne tik vienu iš mano taikomų metodų. Ji tapo mano profesinės tapatybės dalimi. Kartu su klientais nuolat mokiausi, ieškojau, eksperimentavau ir stebėjau, kaip klasikiniai Jacob Levy Moreno psichodramos principai gali būti kūrybiškai ir atsakingai taikomi individualioje terapijoje – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
Ši patirtis paskatino mane dar labiau gilintis į individualios psichodramos teoriją ir praktiką. Per savo profesinį kelią turėjau galimybę mokytis iš tarptautiniu mastu pripažintų psichodramos mokytojų, trenerių ir supervizorių, kurių žinios, patirtis ir vertybės reikšmingai prisidėjo prie mano profesinio augimo.
Aš esu nuoširdžiai dėkinga savo mokytojams, treneriams ir supervizoriams iš Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Portugalijos, Ispanijos ir Argentinos. Kiekvienas jų savaip prisidėjo prie mano profesinio augimo, o jų įtaka iki šiol jaučiama mano kasdienėje terapinėje praktikoje.
Šiame puslapyje kviečiu susipažinti su žmonėmis, kurie reikšmingai formavo mano profesinį kelią. Kiekvienas jų paliko savitą pėdsaką mano, kaip terapeutės, profesinėje tapatybėje, o jų indėlis ir šiandien gyvena mano darbe su individualiais klientais, poromis ir grupėmis.
Kiekvienas iš šių mokytojų savaip prisidėjo prie mano profesinio kelio – vieni padėjo giliau suprasti Jacob Levy Moreno spontaniškumo, kūrybiškumo ir vaidmenų teoriją, kiti atvėrė individualios psichodramos, sociodramos, profesinės etikos, metodologijos, darbo su traumomis, santykiais, simboliais, psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos galimybes. Jų perduotos žinios iki šiol lydi mane kasdienėje praktikoje dirbant su individualiais klientais, poromis ir grupėmis.
Tačiau didžiausia mano mokykla visada buvo ir išlieka žmonės.
„Didžiausia mano mokykla buvo ne knygos ar metodai. Ja visada buvo žmonės. Kiekviena jų istorija mokė mane, kad tikras gydantis pokytis gimsta gyvame santykyje – ten, kur susitinka žmogus, spontaniškumas ir kūrybiškumas."
— Rūta Janulevičienė
Kiekvienas klientas, kiekviena terapinė kelionė ir kiekvienas susitikimas primena, kad psichodrama nėra vien metodų rinkinys. Tai gyvas santykis, kuriame teorija susitinka su žmogaus patirtimi, o tikras pokytis gimsta iš saugaus ryšio, spontaniškumo ir kūrybiškumo.
Kas yra monodrama?
„Monodrama nėra kelionė į praeitį. Tai kelionė į save, kurioje praeitis tampa erdve naujam pasirinkimui."
– Rūta Janulevičienė
Monodrama – tai individualioje terapijoje taikomas psichodramos metodas, padedantis žmogui pažinti savo vidinį pasaulį per veiksmą, vaidmenis, simbolius ir dialogą. Jacob Levy Moreno sukurta psichodrama, dar vadinama psichodrama Moreno, remiasi spontaniškumo, kūrybiškumo ir autentiško susitikimo principais. Moreno tikėjo, kad žmogus geriausiai pažįsta save ne tik kalbėdamas apie savo patirtį, bet ir ją išgyvendamas saugioje terapinėje erdvėje.
Individuali terapija suteikia galimybę žmogui dirbti savo tempu, saugiai tyrinėti emocijas, santykius ir gyvenimo patirtis. Skirtingai nei klasikinėje grupinėje psichodramoje, monodramoje dirbama individualiai. Vietoj grupės narių naudojami simboliai, kėdės, daiktai, erdvė ir vaizduotė. Tai leidžia saugiai tyrinėti santykius, prisiminimus, emocijas, vidinius konfliktus ir gyvenimo scenarijus.
Monodrama nėra vien pokalbis. Tai patyriminis procesas, kuriame žmogus gali pažvelgti į savo gyvenimą iš naujos perspektyvos, išsakyti tai, kas ilgai liko neišsakyta, simboliškai užbaigti neužbaigtas situacijas ir atrasti naujus atsakus į senus gyvenimo iššūkius.
Mano patirtis rodo, kad būtent galimybė patirti, o ne tik pasakoti, dažnai tampa svarbiausiu terapinio pokyčio momentu. Žmogus atranda ne tik naują supratimą, bet ir daugiau vidinės laisvės, spontaniškumo bei pasitikėjimo savimi.
Monodrama nėra vaidyba. Tai kvietimas susitikti su autentiškuoju savimi, saugiai tyrinėti savo stiprybes, sunkumus ir dar neatrastas galimybes.
Per daugelį praktikos metų vis labiau įsitikinau, kad monodrama nėra vien metodų rinkinys. Tai požiūris į žmogų, kuriame svarbiausia – pagarba jo istorijai, gyvas terapinis santykis ir tikėjimas žmogaus gebėjimu augti, kurti ir keistis.
Todėl kiekviena monodramos sesija prasideda ne nuo klausimo: „Kas su jumis negerai?", o nuo klausimo:
„Kas šiandien jums svarbiausia?"
Tikiu, kad atsakymas į šį klausimą tampa pirmuoju žingsniu į gilesnį susitikimą su savimi.
Monodramos istorija: nuo J. L. Moreno iki šių dienų
„Psichodramos istorija nesibaigia knygose. Ji gyvena kiekviename autentiškame žmogaus ir žmogaus susitikime."
— Rūta Janulevičienė
Monodrama išaugo iš Jacob Levy Moreno sukurtos psichodramos, dažnai vadinamos psichodrama Moreno. Šį metodą XX amžiaus pradžioje sukūrė austrų kilmės gydytojas, psichiatras ir filosofas Jacob Levy Moreno (1889–1974).
Moreno tikėjo, kad žmogus geriausiai pažįsta save ne tik kalbėdamas apie savo patirtį, bet ir ją patirdamas veiksme. Psichodrama buvo sukurta kaip grupinis metodas, kuriame žmogus gali tyrinėti savo gyvenimo situacijas, santykius ir vidinius konfliktus aktyviai, o ne vien apie juos pasakoti.
Ilgainiui psichodramos specialistai šiuos principus pritaikė individualiai terapijai. Taip susiformavo monodrama – individualioje terapijoje taikomas psichodramos metodas, išlaikantis svarbiausius Moreno principus: spontaniškumą, kūrybiškumą, vaidmenų teoriją ir veiksmą.
Reikšmingą indėlį į šiuolaikinės monodramos raidą įnešė tokie specialistai kaip Anthony Williams ir Anna Chesner, parodę, kad individuali psichodrama yra savarankiškas ir gilus terapinis metodas, o ne tik grupinės psichodramos adaptacija.
Šiandien monodrama taikoma daugelyje pasaulio šalių dirbant su traumomis, netektimis, nerimu, santykių sunkumais, gyvenimo krizėmis ir asmeniniu augimu. Ji sėkmingai taikoma tiek gyvai, tiek online terapijoje. Terapija internetu leidžia išlaikyti terapinio proceso tęstinumą ir kokybę, išsaugant pagrindinius psichodramos principus.
Man ši istorija nėra vien teorija. Ji tapo gyva profesine tradicija, kurią turėjau garbę pažinti mokydamasi iš tarptautiniu mastu pripažintų psichodramos mokytojų ir supervizorių. Jų perduotos žinios padėjo man ne tik perprasti metodą, bet ir suprasti psichodramos Moreno filosofiją – tikėjimą žmogaus spontaniškumu, kūrybiškumu ir gebėjimu keistis.
Šiandien kiekvienoje monodramos sesijoje jaučiu atsakomybę tęsti šią tradiciją. Tikiu, kad tikras pokytis gimsta tada, kai žmogus saugioje individualios terapijos erdvėje gali susitikti su savo istorija ir atrasti naujas galimybes kurti santykį su savimi bei pasauliu.
Kuo monodrama skiriasi nuo pokalbio terapijos?
„Supratimas keičia mąstymą. Patyrimas keičia žmogų."
— Rūta Janulevičienė
Vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstu, yra:
„Ar monodrama – tai tiesiog kitokia pokalbio terapija?"
Atsakymas – ne.
Pokalbis padeda suprasti savo patirtį, įvardyti jausmus ir kurti terapinį ryšį. Tačiau vien supratimo ne visada pakanka, kad žmogaus gyvenime įvyktų pokytis.
Monodrama kviečia ne tik kalbėti apie savo istoriją, bet ir ją patirti. Terapinėje erdvėje vidiniai išgyvenimai tampa matomi – žmogus gali simboliškai susitikti su svarbiais savo gyvenimo žmonėmis, emocijomis, vidiniais konfliktais ar neišspręstomis situacijomis.
Tai nėra vaidyba ar spektaklis. Tai būdas saugiai tyrinėti savo vidinį pasaulį per veiksmą, simbolius ir dialogą.
Dažnai žmonės po sesijos sako:
„Pirmą kartą ne tik supratau, bet ir pajutau."
Man tai ir yra svarbiausias skirtumas.
Kalbėdamas žmogus pasakoja savo istoriją. Veikdamas jis įgyja galimybę ją keisti.
Didžiausią reikšmę monodramoje turi ne technikos, o gyvas terapinis santykis. Tikiu, kad tik saugioje, pagarba grįstoje erdvėje žmogus gali išdrįsti susitikti su savimi ir atrasti naujus būdus gyventi.
Kaip vyksta monodramos sesija?
„Monodrama neturi scenarijaus. Jį kiekvieną kartą kuria žmogaus gyvenimas."
— Rūta Janulevičienė
Kiekviena monodramos sesija yra unikali, nes kiekvienas žmogus atsineša savo gyvenimo istoriją, patirtis ir klausimus. Todėl nėra iš anksto paruošto scenarijaus – terapinis procesas gimsta iš to, kas konkrečiu metu žmogui yra svarbiausia.
Sesija prasideda nuo pokalbio ir saugaus terapinio santykio kūrimo. Man svarbu ne tik suprasti, dėl ko žmogus kreipiasi, bet ir padėti jam sustoti, įsiklausyti į save bei aiškiau įvardyti, kas šiuo metu vyksta jo gyvenime.
Kai terapinis tikslas tampa aiškesnis, pereiname nuo pasakojimo prie patyrimo. Monodramoje gali būti naudojamos kėdės, simboliai, daiktai ar erdvė, padedantys saugiai tyrinėti santykius, emocijas, vidinius konfliktus ir svarbias gyvenimo situacijas.
Priklausomai nuo žmogaus poreikių, taikomi įvairūs psichodramos metodai, tokie kaip vaidmenų keitimas (Role Reversal), dubliavimas (Doubling), veidrodis (Mirror), konkretizacija (Concretization) ir kitos intervencijos. Tačiau svarbiausia yra ne technikos, o žmogus. Kiekviena intervencija pasirenkama individualiai, atsižvelgiant į žmogaus situaciją ir terapinį tikslą.
Sesijos pabaigoje skiriame laiko integracijai – apžvelgiame svarbiausius atradimus ir aptariame, kaip juos galima perkelti į kasdienį gyvenimą.
Tikiu, kad monodrama nėra tik viena terapinė sesija. Tai procesas, padedantis žmogui kurti gilesnį santykį su savimi, kitais žmonėmis ir savo gyvenimo istorija.
Monodramos metodai ir jų integracija mano terapinėje praktikoje
„Metodai yra įrankiai. Tikrasis terapijos pagrindas – gyvas žmogaus ir žmogaus susitikimas."
— Rūta Janulevičienė
Per daugelį metų praktikos įsitikinau, kad nėra vieno metodo, tinkančio visiems. Kiekvienas žmogus ateina su unikalia gyvenimo istorija, todėl individuali terapija visuomet kuriama atsižvelgiant į tai, kas konkrečiu metu jam yra svarbiausia.
Savo darbe remiuosi Jacob Levy Moreno sukurta psichodrama, dažnai vadinama psichodrama Moreno, ir jos filosofija – spontaniškumu, kūrybiškumu, vaidmenų teorija bei tikėjimu žmogaus gebėjimu keistis. Monodramą integruoju su kitomis savo studijuotomis metodikomis, ieškodama prasmingiausio kelio kiekvienam žmogui.
Individualios terapijos sesijose dažniausiai taikau klasikinius psichodramos metodus:
- Vaidmenų keitimą (Role Reversal) – padedantį pažvelgti į situaciją iš kito žmogaus perspektyvos.
- Dubliavimą (Doubling) – padedantį įvardyti dar tik gimstančius jausmus ir mintis.
- Veidrodžio metodą (Mirror) – suteikiantį galimybę pamatyti save iš šalies.
- Konkretizaciją (Concretization) – leidžiančią vidinius išgyvenimus paversti matomais ir su jais užmegzti dialogą.
Svarbi mano individualios terapijos darbo dalis yra ir darbas su simboliais. Simboliai, vaizdiniai, spalvos ar kūno pojūčiai dažnai tampa tiltu tarp sąmoningo ir pasąmoningo žmogaus pasaulio. Man svarbiausia ne pats simbolis, o jo reikšmė konkrečiam žmogui, todėl neskubu interpretuoti – pirmiausia kviečiu jį tyrinėti kartu.
Nors terapijoje taikau įvairius metodus, svarbiausia išlieka ne technikos, o žmogus. Kiekviena intervencija pasirenkama individualiai, atsižvelgiant į žmogaus poreikius, terapinį tikslą ir jo pasirengimą pokyčiui.
Integruotas terapinis požiūris
„Kiekvienas metodas atveria skirtingas duris. Mano tikslas – padėti žmogui atrasti tas, kurios veda į jo vidinį pasaulį."
— Rūta Janulevičienė
Savo terapinėje praktikoje monodramą integruoju su kitomis metodikomis, atsižvelgdama į kiekvieno žmogaus unikalią istoriją ir poreikius. Man svarbu ne taikyti kuo daugiau metodų, o pasirinkti tai, kas konkrečiu momentu gali geriausiai padėti žmogui.
Kai tai prasminga, terapijoje remiuosi psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos principais. Jie padeda tyrinėti šeimos istoriją, pasikartojančius santykių modelius ir kartų perduodamas patirtis, leidžiant geriau suprasti jų įtaką dabartiniam gyvenimui.
Svarbi mano darbo dalis yra ir Colour PsychoDynamics®. Spalvos tampa simboline kalba, padedančia pažinti emocinius modelius, vidinius išteklius ir asmenybės potencialą.
Kai kuriuose procesuose integruoju ir Veriditas labirintų principus. Labirintas man yra vidinės kelionės simbolis, primenantis, kad pokytis dažnai gimsta ne skubant ieškoti atsakymų, o leidžiant sau sąmoningai eiti savo keliu.
Tačiau, nepaisant taikomų metodų, svarbiausia išlieka ne technikos. Tikiu, kad tikras terapinis pokytis gimsta gyvame, pagarbiame ir autentiškame žmogaus bei terapeuto santykyje. Metodai yra priemonės, o svarbiausias terapijos pagrindas – žmogus.
Monodrama nuotoliu – ar terapinis ryšys įmanomas per ekraną?
„Terapinį pokytį lemia ne atstumas tarp žmonių, o ryšys, kurį jie sukuria."
— Rūta Janulevičienė
Ilgą laiką buvo manoma, kad Jacob Levy Moreno sukurta psichodrama, dar vadinama psichodrama Moreno, gali vykti tik gyvai. Tačiau mano profesinė patirtis parodė, kad terapinis ryšys gali būti toks pat gilus ir prasmingas dirbant nuotoliniu būdu.
COVID-19 pandemijos metu pradėjusi vesti monodramos sesijas internetu supratau, kad pagrindiniai psichodramos principai – spontaniškumas, kūrybiškumas, veiksmas ir gyvas santykis – gali būti sėkmingai taikomi ir virtualioje erdvėje. Ši patirtis paskatino mane dar giliau tyrinėti individualios terapijos galimybes nuotoliniu būdu ir tapo mano baigiamojo darbo tema.
Dirbdama online terapijoje, taikau tuos pačius psichodramos metodus kaip ir gyvose sesijose – vaidmenų keitimą, darbą su simboliais, konkretizaciją, dialogą ir kitus veiksmo metodus. Svarbiausia išlieka ne fizinė erdvė, o saugus terapinis santykis, pagarba žmogaus tempui ir jo pasirengimas tyrinėti save.
Šiandien konsultuoju klientus Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse. Online terapija ir terapija internetu suteikia galimybę gauti profesionalią pagalbą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, išlaikant terapinio proceso tęstinumą ir kokybę. Tokiu būdu individuali terapija tampa prieinama žmonėms, gyvenantiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Per daugelį metų įsitikinau, kad žmogaus vidinis pasaulis neturi geografinių ribų. Tikras pokytis gimsta tada, kai žmogus išdrįsta susitikti su savimi, o terapeuto užduotis – sukurti tam saugią, pagarbią ir kūrybišką erdvę.
Mokytojai, kurie formavo mano profesinę tapatybę ir profesinį kelią
Vienas didžiausių gyvenimo turtų yra sutikti žmones, kurie ne tik perduoda profesines žinias, bet ir įkvepia tapti geresniu žmogumi.
Žvelgdama atgal į savo profesinį kelią jaučiu didžiulį dėkingumą mokytojams, kurie lydėjo mane skirtingais gyvenimo etapais. Kiekvienas jų paliko savitą pėdsaką mano, kaip terapeutės, profesinėje tapatybėje.
Jie mokė ne tik psichodramos metodų. Jie mokė matyti žmogų, gerbti jo istoriją, pasitikėti spontaniškumu, išdrįsti būti kūrybiškai ir nepamiršti, kad svarbiausias terapijos įrankis visada yra autentiškas žmogaus ir žmogaus susitikimas.
Šiandien savo darbe su individualiais klientais, poromis ir grupėmis remiuosi jų perduotomis žiniomis, patirtimi ir vertybėmis. Kiekviena konsultacija, kiekviena grupė ir kiekvienas terapinis susitikimas neša dalelę to, ką gavau iš savo mokytojų.
Šis skyrius yra mano nuoširdi padėka žmonėms, kurie padėjo formuoti mano profesinę tapatybę ir profesinį kelią.
Jinnie Jefferies Founder and Co-Director of the London Centre for Psychodrama, Senior Trainer, Psychodrama Psychotherapist, UKCP registruota psichoterapeutė.
🌐 London Centre for Psychodrama
Jinnie Jefferies buvo viena pirmųjų tarptautinių psichodramos mokytojų, iš kurių pradėjau mokytis dar dalyvaudama tarptautiniame projekte „Psychodrama and Creative Education in Prisons". Būtent ši patirtis paskatino mane gilintis į psichodramos metodą ir vėliau pasirinkti profesionalias psichodramos studijas.
Iš Jinnie mokiausi kurti saugią terapinę erdvę, kurioje žmogus gali spontaniškai tyrinėti savo vidinį pasaulį. Jos dėmesys terapiniam santykiui, grupės procesui ir kūrybiškumui padėjo man suprasti, kad psichodrama nėra vien metodų rinkinys – tai gyvas susitikimas su žmogumi.
Šias vertybes šiandien nešu į savo darbą su individualiais klientais, poromis ir grupėmis.
Anna Chesner Integracinė psichoterapeutė, psichodramos psichoterapeutė, dramaterapeutė, grupių analitinė psichoterapeutė, vyresnioji trenerė ir supervizorė (MA, UKCP, HCPC), viena iš individualios psichodramos (One-to-One Psychodrama) metodo plėtotojų.
🌐 https://www.annachesnerpsychotherapy.co.uk/
Anna Chesner darbai atvėrė man dar platesnį požiūrį į individualią psichodramą. Studijuodama jos metodiką ir dalyvaudama mokymuose supratau, kad monodrama leidžia žmogui saugioje terapinėje erdvėje ne tik pasakoti savo istoriją, bet ir ją išgyventi naujai.
Iš Annos mokiausi, kaip psichodramos metodai gali būti kūrybiškai pritaikomi dirbant su vienu žmogumi, išlaikant J. L. Moreno filosofijos gyvumą. Ypač vertinu jos gebėjimą subtiliai derinti terapinį santykį, spontaniškumą ir simbolinį veiksmą.
Šios idėjos šiandien atsispindi mano darbe su individualiais klientais. Monodramos sesijose kuriu saugią erdvę, kurioje žmogus gali tyrinėti savo vidinį pasaulį, susitikti su svarbiais gyvenimo žmonėmis, vidinėmis dalimis ar neišgyventais jausmais ir atrasti naujas galimybes kurti pokytį.
Zoli Figusch Psychodrama Psychotherapist, Supervisor and Trainer, registruotas British Psychodrama Association (BPA) ir United Kingdom Council for Psychotherapy (UKCP). Vidaus psichodramos (Internal Psychodrama) ir santykių psichoterapijos specialistas.
🌐 https://www.internalpsychodrama.com/
Su Zoli Figusch susipažinau gilindamasi į individualios psichodramos metodus. Jo vedami mokymai apie Internal Psychodrama suteikė man galimybę pažvelgti į vidinį žmogaus pasaulį kaip į gyvą sceną, kurioje dialogas vyksta tarp vidinių vaidmenų, prisiminimų, emocijų ir santykių.
Iš Zoli mokiausi, kaip simbolinis dialogas, vaizduotė ir vidinė scena gali tapti galingais terapiniais įrankiais individualioje terapijoje. Jo mokymai dar labiau sustiprino mano supratimą, kad monodrama nėra mažesnė psichodramos forma – tai savarankiškas ir gilus terapinis metodas.
Šias žinias šiandien integruoju į savo darbą, padėdama klientams saugiai tyrinėti vidinius konfliktus, santykius ir gyvenimo istorijas.
Anthony Williams Psichodramos psichoterapeutas, treneris ir supervizorius, vienas iš individualios psichodramos (One-to-One Psychodrama) metodikos plėtotojų. Jo darbai reikšmingai prisidėjo prie šiuolaikinės monodramos vystymo Jungtinėje Karalystėje.
Anthony Williams darbai padėjo man dar giliau suprasti individualios psichodramos metodologiją ir jos galimybes dirbant su vienu žmogumi. Jo požiūris į terapinį procesą parodė, kad psichodrama nepriklauso nuo grupės dydžio – svarbiausia yra gyvas susitikimas, terapinis santykis ir kūrybiškas veiksmas.
Iš Anthony mokiausi, kaip išlaikyti psichodramos esmę individualioje terapijoje, naudojant vaidmenų teoriją, simbolinį veiksmą ir spontaniškumą. Jo darbai sustiprino mano supratimą, kad monodrama leidžia žmogui ne tik pažvelgti į savo gyvenimo istoriją iš šalies, bet ir aktyviai ją perkurti.
Šiandien šios idėjos yra neatsiejama mano terapinio darbo dalis. Dirbdama su klientais taikau monodramos metodus tam, kad žmogus galėtų saugiai susitikti su savo vidinėmis dalimis, neišsakytais žodžiais ir svarbiausiais gyvenimo santykiais.
Susie Taylor Psichodramos psichoterapeutė, trenerė ir supervizorė, viena iš British Psychodrama Association steigėjų. Ilgametė psichodramos mokytoja, prisidėjusi prie metodo plėtros Jungtinėje Karalystėje.
🌐 https://www.psychodrama.org.uk/
Susie Taylor mokymai priminė, kad profesionalumas terapijoje prasideda nuo pagarbos žmogui. Ji mokė ne tik metodų, bet ir atsakomybės, etikos bei terapeuto laikysenos.
Iš Susie mokiausi, kad kiekvienas žmogus ateina su unikalia gyvenimo istorija, todėl terapeuto užduotis nėra skubėti ieškoti sprendimų, bet pirmiausia sukurti saugią erdvę, kurioje klientas galėtų būti išgirstas ir priimtas.
Šios vertybės šiandien yra mano kasdienio darbo pagrindas. Tikiu, kad terapinis pokytis prasideda tada, kai žmogus patiria pagarbų ir autentišką santykį.
Violeta Pecican Gherănescu Klinikinė psichologė, psichoterapeutė, psichodramos trenerė ir supervizorė, tarptautinių psichodramos mokymų lektorė.
Violetos Pecican Gherănescu mokymai praplėtė mano supratimą apie psichodramos taikymą dirbant su traumomis, emociniais sužeidimais ir sudėtingais gyvenimo išgyvenimais.
Iš jos mokiausi jautriai lydėti žmogų sudėtinguose terapiniuose procesuose, gerbti jo tempą ir pasitikėti spontanišku gijimo procesu. Ji parodė, kad net labai skausmingos gyvenimo istorijos gali tapti vidinės transformacijos pradžia.
Šiandien šis požiūris padeda man dirbti su žmonėmis, išgyvenančiais netektis, traumas, nerimą ar pasikartojančius gyvenimo scenarijus.
Mihaela-Dana Bucuţa Psichologė, psichoterapeutė, universiteto dėstytoja, psichodramos trenerė ir supervizorė.
Mihaela-Dana Bucuţa mokymai padėjo man dar aiškiau suprasti teorijos ir praktikos ryšį. Ji įkvėpė nuolat ieškoti mokslinio pagrindo terapiniam darbui ir nepamiršti, kad kiekvienas metodas turi būti taikomas atsakingai.
Iš jos mokiausi analizuoti terapinį procesą, reflektuoti savo darbą ir nuolat tobulėti kaip specialistei.
Šios žinios šiandien padeda man ne tik dirbti su klientais, bet ir nuolat kritiškai vertinti savo profesinę praktiką, ieškant geriausių būdų padėti žmogui.
Endel Hango (TEP) Trainer, Educator and Practitioner (TEP) – tarptautinis psichodramos treneris, edukatorius ir supervizorius, pagrindinis mano tarptautinės Certified Psychodrama Practitioner (CP) programos treneris ir grupės supervizorius.
Studijos pas Endel Hango tapo vienu svarbiausių mano profesinio kelio etapų. Jis ne tik perteikia psichodramos teoriją ir metodologiją, bet ir savo pavyzdžiu rodo, ką reiškia būti atsakingu, kūrybišku ir žmogų gerbiančiu terapeutu.
Iš Endel mokausi psichodramos istorijos, metodologijos, sociometrijos taikymo praktikoje, grupės proceso, supervizijos ir profesinės laikysenos. Ypač vertinu jo gebėjimą sudėtingas teorines idėjas paversti aiškia ir gyva praktika.
Jo mokymai padėjo man dar geriau suprasti, kad psichodrama nėra vien metodų rinkinys. Tai filosofija, paremta spontaniškumu, kūrybiškumu ir tikru žmogaus susitikimu. Šios vertybės šiandien yra mano darbo su individualiais klientais, poromis ir grupėmis pagrindas.
Eduardo Verdú Psichoterapeutas, psichodramos treneris ir supervizorius, tarptautinės psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos mokyklos dėstytojas.
Eduardo Verdú buvo vienas iš mano mokytojų tarptautinėje Certified Psychodrama Practitioner (CP) programoje, kur dėstė J. L. Moreno filosofiją. Jo paskaitos padėjo man giliau suprasti psichodramos filosofinius pagrindus, spontaniškumo ir kūrybiškumo sampratą bei jų reikšmę terapiniame procese.
Ypač vertinu Eduardo gebėjimą sudėtingas filosofines idėjas perteikti gyvai, suprantamai ir susieti jas su praktiniu terapeuto darbu. Jo dėstymas skatino ne tik mokytis psichodramos metodo, bet ir mąstyti apie žmogų, santykį bei terapeuto vaidmenį daug plačiau.
Šios žinios šiandien padeda man savo darbe remtis ne tik psichodramos technikomis, bet ir J. L. Moreno filosofija, kuri pabrėžia spontaniškumo, kūrybiškumo, autentiško susitikimo ir atsakingo santykio svarbą.
Esu nuoširdžiai dėkinga Eduardo Verdú už jo išmintį, įkvepiantį dėstymą ir pagalbą giliau suprasti filosofinius psichodramos pagrindus.
Reijo Kauppila (TEP) Trainer, Educator and Practitioner (TEP) – psichodramos psichoterapeutas, treneris, edukatorius ir supervizorius, Suomen Psykodraamainstituutti dėstytojas.
Reijo Kauppila mokymai padėjo man giliau suprasti psichodramos metodologiją. Jo dėstomas dalykas neapsiribojo vien technikomis – jis kvietė pažvelgti į psichodramą kaip į nuoseklią ir moksliškai pagrįstą sistemą.
Iš Reijo mokiausi terapinio proceso struktūros, metodologinio mąstymo ir gebėjimo kiekvieną intervenciją pagrįsti aiškiu profesiniu tikslu. Jo paskaitos skatino ne tik taikyti metodus, bet ir suprasti, kodėl bei kada jie yra tinkamiausi konkrečiam žmogui.
Šiandien šis požiūris padeda man planuoti terapinį procesą atsakingai, derinant kūrybiškumą su profesiniu nuoseklumu.
Pille Isat (TEP) Trainer, Educator and Practitioner (TEP) – psichodramos psichoterapeutė, trenerė, edukatorė ir supervizorė, tarptautinės Certified Psychodrama Practitioner (CP) programos dėstytoja.
Pille Isat sutikau tarptautinėje Certified Psychodrama Practitioner (CP) programoje. Ji buvo mano supervizorė ir profesinės etikos dėstytoja. Jos mokymai priminė, kad terapeuto profesionalumas prasideda ne nuo metodo išmanymo, o nuo atsakomybės už žmogų, kuris patiki savo istoriją.
Pille mokė, kad profesinė etika nėra taisyklių rinkinys. Tai nuolatinė refleksija, pagarba žmogaus orumui, aiškios ribos ir gebėjimas išlikti autentišku terapiniame santykyje.
Šios įžvalgos šiandien yra neatsiejama mano darbo dalis. Kiekvieną terapinį susitikimą stengiuosi kurti kaip saugią, pagarbią ir etišką erdvę, kurioje žmogus gali tyrinėti savo gyvenimo istoriją be baimės būti vertinamas.
Urban Norlander (TEP) Trainer, Educator and Practitioner (TEP) – psichodramos psichoterapeutas, treneris, edukatorius ir supervizorius, Svenska Morenoinstitutet dėstytojas.
Urban Norlander mokymai praplėtė mano supratimą apie sociodramą ir sociometriją. Jis parodė, kaip grupė gali tapti erdve ne tik individualiam augimui, bet ir kolektyvinių procesų pažinimui bei visuomenėje aktualių temų tyrinėjimui.
Iš Urban mokiausi matyti ne tik atskirą žmogų, bet ir ryšius tarp žmonių, bendruomenių bei socialinių sistemų. Jo mokymai padėjo geriau suprasti, kaip sociodrama gali padėti kurti dialogą, stiprinti tarpusavio supratimą ir ieškoti naujų sprendimų sudėtingose situacijose.
Šios įžvalgos praturtino mano darbą su grupėmis ir paskatino dar plačiau pažvelgti į J. L. Moreno sociometrijos ir sociodramos filosofiją.
Jolanta Baltina (TEP, MgPsych) Trainer, Educator and Practitioner (TEP), psichologė, psichodramos trenerė, edukatorė, supervizorė ir Moreno Institūts Latvijā direktorė.
Jolanta Baltina buvo viena svarbiausių mano mokytojų profesiniame kelyje. Ji buvo pagrindinė mano mokytoja studijuojant Psichodramos vadovo II lygio programoje Lietuvos psichodramos asociacijoje, o šiandien toliau lydi mane tarptautinėje Certified Psychodrama Practitioner (CP) programoje.
Iš Jolantos mokiausi klasikinės psichodramos metodikos, grupės proceso, vaidmenų teorijos, darbo su protagonistu ir terapeuto profesinės laikysenos. Jos mokymai padėjo man ne tik gilinti profesines žinias, bet ir suprasti, kad psichodramos vedimas reikalauja ne tik metodinio pasirengimo, bet ir vidinės brandos, jautrumo bei pagarbos kiekvieno žmogaus unikalumui.
Ypač vertinu Jolantos gebėjimą suderinti teorinį tikslumą su žmogiška šiluma ir pagarba kiekvienam grupės dalyviui. Stebėdama jos darbą mokiausi, kaip kurti saugią terapinę erdvę, kurioje žmogus gali atsiverti, tyrinėti savo patirtį ir atrasti naujas galimybes pokyčiui.
Šios vertybės šiandien gyvena mano darbe su individualiais klientais, poromis ir grupėmis. Esu nuoširdžiai dėkinga Jolantai už jos profesionalumą, palaikymą ir reikšmingą indėlį į mano, kaip psichodramos praktikės, profesinį augimą.
Mark Wentworth (TEP) Trainer, Educator and Practitioner (TEP) – tarptautinis psichodramos treneris, edukatorius ir supervizorius, Colour for Life įkūrėjas, Dynamic Theatre metodo kūrėjas, tarptautinis lektorius.
🌐 https://www.colourforlife.com/
Susitikimas su Mark Wentworth tapo vienu iš reikšmingų mano profesinio kelio etapų. Jo mokymai atvėrė naują požiūrį į kūrybiškumą terapijoje ir parodė, kaip psichodrama gali susijungti su spalvų psichologija, archetipais, simboliais ir istorijų pasakojimu.
Iš Mark mokausi ne tik naujų metodų, bet ir kūrybinės drąsos. Jo gebėjimas sujungti psichodramą, Dynamic Theatre, Colour PsychoDynamics®, mitologiją, simbolinį mąstymą ir žmogaus gyvenimo istoriją į vientisą terapinį procesą mane įkvepia ieškoti vis naujų būdų padėti žmogui pažinti save.
Šie mokymai reikšmingai prisidėjo prie mano integruoto terapinio metodo formavimosi. Šiandien savo darbe jungiu psichodramą, monodramą, psichogenealogiją, transgeneracinę terapiją, simbolinį darbą ir Colour PsychoDynamics®, kviesdama žmogų ne tik suprasti save, bet ir patirti gilų vidinį pokytį.
Esu nuoširdžiai dėkinga Mark už jo kūrybiškumą, įkvėpimą ir gebėjimą parodyti, kad terapija gali būti ne tik gili, bet ir gyva, kūrybiška bei kupina atradimų.
Dalmiro Bustos, M.D., TEP Gydytojas psichiatras, Trainer, Educator and Practitioner (TEP), tarptautinis psichodramos treneris, edukatorius, supervizorius, vienas ryškiausių Lotynų Amerikos psichodramos autorių ir mokytojų.
Dalmiro Bustos darbai padėjo man atrasti dar gilesnį simbolinio mąstymo ir kūrybiškumo pasaulį. Jo požiūris į psichodramą kviečia matyti žmogų ne tik per jo sunkumus, bet ir per kūrybinį potencialą, vaizduotę bei gebėjimą kurti naujus gyvenimo scenarijus.
Iš Dalmiro mokausi simbolinio darbo, metaforų, vaizduotės ir spontaniškumo svarbos terapiniame procese. Jo įžvalgos praturtino mano supratimą apie vidinį žmogaus pasaulį ir padėjo dar drąsiau taikyti simbolinius metodus individualioje terapijoje.
Šiandien šios idėjos natūraliai atsispindi mano darbe, ypač dirbant su monodrama, psichogenealogija ir simboliniu dialogu. Esu dėkinga Dalmiro už jo kūrybinę drąsą ir gebėjimą parodyti, kad kartais simbolis gali pasakyti daugiau nei ilgas pokalbis.
Dr. Galabina Tarashoeva Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė, psichodramos trenerė, edukatorė ir supervizorė. Tarptautinių psichodramos mokymų lektorė.
Galabina Tarashoeva mokymai padėjo man geriau suprasti psichodramos vietą klinikinėje praktikoje ir atsakingo terapeuto vaidmenį dirbant su sudėtingais emociniais išgyvenimais.
Iš jos mokiausi jautriai derinti teoriją ir praktiką, išlaikant pagarbą žmogaus individualumui bei terapinio proceso saugumui. Ji priminė, kad kiekvienas klientas ateina su unikalia gyvenimo istorija, todėl terapeuto užduotis – ne skubėti, o lydėti žmogų jo tempu.
Šios įžvalgos šiandien padeda man kurti saugų ir pagarbų terapinį santykį, kuriame žmogus gali atrasti naujų galimybių augti ir keistis.
Fabian Blobel, M.D. Vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas, psichodramos treneris ir supervizorius. Tarptautinių psichodramos mokymų lektorius.
Fabian Blobel mokymai praplėtė mano supratimą apie žmogaus raidą ir psichodramos taikymą skirtingais gyvenimo etapais. Jo požiūris padėjo dar aiškiau pamatyti, kaip ankstyvosios patirtys formuoja žmogaus vaidmenis, santykius ir gyvenimo pasirinkimus.
Iš Fabiano mokiausi jautriai pažvelgti į žmogaus raidos istoriją ir jos ryšį su dabartiniais gyvenimo sunkumais. Jo įžvalgos praturtino mano darbą su klientais, tyrinėjančiais vaikystės patirtis, šeimos santykius ir vidinio vaiko temas.
Esu dėkinga Fabian už jo gebėjimą sujungti medicininį, psichoterapinį ir žmogišką požiūrį į žmogų.
Bernd Fichtenhofer (TEP) Trainer, Educator and Practitioner (TEP) – tarptautinis psichodramos treneris, edukatorius ir supervizorius, vienas žymiausių Europos psichodramos mokytojų, ilgametis Austrijos psichodramos instituto dėstytojas.
🌐 https://www.psychodrama-austria.at/
Su Bernd Fichtenhofer susipažinau studijuodama Psichodramos vadovo II lygio programoje Lietuvos psichodramos asociacijoje, kur jis buvo mūsų grupės supervizorius. Darbas supervizijoje leido ne tik gilinti profesines žinias, bet ir mokytis reflektuoti savo, kaip terapeutės, vaidmenį, atsakomybę bei profesinį augimą.
Bernd mokymai padėjo man dar giliau suprasti klasikinės psichodramos struktūrą, terapeuto laikyseną ir profesionalaus terapinio proceso svarbą. Ypač vertinu jo gebėjimą sudėtingas teorines idėjas perteikti aiškiai, pagarbiai ir praktiškai, išlaikant ištikimybę J. L. Moreno filosofijai.
Stebėdama jo darbą mokiausi ne tik psichodramos metodų, bet ir profesionalios refleksijos, supervizijos svarbos bei nuolatinio profesinio tobulėjimo. Jo pavyzdys priminė, kad geras terapeutas niekada nenustoja mokytis, o supervizija yra neatsiejama atsakingos psichoterapinės praktikos dalis.
Šios įžvalgos šiandien padeda man atsakingai planuoti terapinį procesą, reflektuoti savo darbą ir kurti saugią, kūrybišką erdvę, kurioje žmogus gali tyrinėti savo gyvenimo istoriją ir atrasti naujas galimybes pokyčiui.
Esu nuoširdžiai dėkinga Bernd Fichtenhofer už jo profesionalumą, išmintį, pagarbą žmogui ir reikšmingą indėlį į mano, kaip psichodramos praktikės, profesinį augimą.
Daiva Rudokaitė Psichodramos terapeutė, trenerė ir supervizorė, viena iš Lietuvos psichodramos asociacijos kūrėjų ir ilgametė psichodramos mokytoja Lietuvoje.
Su šviesiu dėkingumu prisimenu Daivą Rudokaitę (1959–2021) – vieną pirmųjų mano psichodramos mokytojų. Turėjau garbę mokytis iš jos Psichodramos praktiko programoje Lietuvos psichodramos asociacijoje. Būtent šiuose mokymuose prasidėjo mano profesinė pažintis su psichodrama – metodu, kuris vėliau tapo neatsiejama mano gyvenimo ir profesinio kelio dalimi.
Daiva mokėjo sukurti saugią ir priimančią erdvę, kurioje buvo galima ne tik mokytis psichodramos metodų, bet ir augti kaip žmogui. Iš jos mokiausi pirmųjų psichodramos žingsnių, grupės proceso, vaidmenų teorijos pagrindų ir pagarbos kiekvieno žmogaus unikalumui. Ji padėjo man suprasti, kad psichodrama nėra vien terapinis metodas – tai gyvenimo filosofija, kviečianti žmogų augti per patyrimą, spontaniškumą ir autentišką susitikimą.
Nors šiandien Daivos jau nebėra tarp mūsų, jos perduotos žinios, vertybės ir tikėjimas žmogaus galimybe keistis gyvena toliau per jos mokinius ir jų darbą. Esu nuoširdžiai dėkinga už tvirtą profesinį pamatą, kurį ji padėjo mano kelio pradžioje. Jos indėlis visada išliks svarbia mano, kaip psichodramos praktikės, profesinės istorijos dalimi.
Doc. dr. Albina Kepalaitė (TEP) Docentė, socialinių mokslų daktarė, psichologė, psichodramos terapeutė, trenerė ir supervizorė, ilgametė Lietuvos psichodramos asociacijos mokytoja.
Docentė dr. Albina Kepalaitė lydėjo mane reikšmingoje mano profesinio kelio dalyje. Turėjau garbę mokytis iš jos Psichodramos praktiko ir Psichodramos vadovo programose Lietuvos psichodramos asociacijoje, taip pat augti per jos vedamas supervizijas.
Iš docentės dr. Albinos Kepalaitės mokiausi psichodramos teorijos, akademinio mąstymo, profesinės refleksijos ir atsakingo metodo taikymo praktikoje. Ji skatino ne tik gilinti teorines žinias, bet ir ugdyti reflektuojančio terapeuto laikyseną, paremtą profesiniu smalsumu, etika ir pagarba žmogui.
Šios vertybės šiandien lydi mane dirbant su individualiais klientais, poromis ir grupėmis. Jos padeda atsakingai planuoti terapinį procesą, nuolat mokytis ir ieškoti gilesnio žmogaus bei jo istorijos supratimo.
Esu nuoširdžiai dėkinga docentei dr. Albinai Kepalaitei už jos profesionalumą, akademinę išmintį, palaikymą ir reikšmingą indėlį į mano profesinį augimą kaip psichodramos praktikės.
Psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos mokytojai
Manuela Maciel Klinikinė ir sveikatos psichologė, psichoterapeutė, psichodramos trenerė ir supervizorė, Anne Ancelin Schützenberger tarptautinės psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos mokyklos bendraįkūrėja, buvusi Tarptautinės grupinės psichoterapijos ir grupės procesų asociacijos (IAGP) Psichodramos sekcijos pirmininkė.
🌐 https://manuelamaciel.pt/en/
Susitikimas su Manuela Maciel atvėrė man naują profesinio augimo etapą – psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos pasaulį. Jos mokymai padėjo pažvelgti į žmogų ne tik kaip į individualią asmenybę, bet ir kaip į šeimos sistemos dalį, kurioje persipina kelių kartų istorijos, patirtys ir neišspręsti konfliktai.
Iš Manuelos mokiausi psichogenealogijos, transgeneracinės terapijos ir sociodramos taikymo dirbant su šeimos sistemomis bei kartų perduodamais modeliais. Ypač vertinu jos gebėjimą sujungti Anne Ancelin Schützenberger idėjas su psichodramos metodais, išlaikant pagarbą kiekvieno žmogaus ir kiekvienos šeimos unikalumui.
Jos mokymai reikšmingai praturtino mano terapinį darbą. Šiandien dirbdama su klientais dažnai tyrinėju ne tik asmeninę patirtį, bet ir platesnį šeimos istorijos kontekstą, ieškodama, kaip praeities įvykiai gali atsispindėti dabartiniame žmogaus gyvenime.
Esu nuoširdžiai dėkinga Manuelai Maciel už jos profesionalumą, įkvėpimą ir perduotas žinias, kurios padėjo dar plačiau pažvelgti į žmogaus gyvenimo istoriją.
Leandra Perrotta Psichoterapeutė, transgeneracinės terapijos trenerė ir supervizorė, tarptautinės psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos mokyklos dėstytoja.
Leandra Perrotta buvo viena svarbiausių mano mokytojų studijuojant tarptautinėje psichogenealogijos ir transgeneracinės terapijos programoje. Turėjau garbę, kad ji tapo vienintele mano baigiamojo darbo supervizore, lydėjusia mane viso darbo rengimo metu.
Leandros profesionalumas, jautrumas ir gebėjimas matyti platesnį žmogaus gyvenimo kontekstą padėjo man ne tik gilinti profesines žinias, bet ir augti kaip terapeutei. Jos supervizijose mokiausi reflektuoti savo darbą, atsakingai integruoti teoriją į praktiką ir išlaikyti pagarbų santykį su kiekvieno žmogaus istorija.
Ypač vertinu jos gebėjimą užduoti klausimus, kurie skatino ieškoti gilesnio supratimo, o ne greitų atsakymų. Ji nuolat kvietė mąstyti sistemiškai, išlikti smalsiai ir nepamiršti, kad kiekviena šeimos istorija yra unikali.
Šis supervizijos procesas buvo svarbi mano profesinio augimo dalis ir reikšmingai prisidėjo prie baigiamojo darbo „From Wound to Bloom: Healing Female Lineages Through Psychogenealogy, Transgenerational Psychodrama, Labyrinth Work, and Symbolic Integration" rengimo.
Esu nuoširdžiai dėkinga Leandrai Perrottai už jos profesionalumą, jautrų lydėjimą, įžvalgas ir tikėjimą mano profesiniu keliu. Jos palaikymas padėjo ne tik sėkmingai parengti baigiamąjį darbą, bet ir dar labiau sustiprino mano pasitikėjimą integruojant psichogenealogiją, transgeneracinę terapiją ir psichodramą į savo kasdienę terapinę praktiką.
Pabaigos padėka
Rašydama šį skyrių mintimis sugrįžtu prie vaizdinio, kuris lydėjo mane rengiant baigiamąjį darbą.
Įsivaizduoju, kad stoviu prieš Jacobą Levy Moreno. Nusilenkiu jam su dėkingumu už psichodramos filosofiją, kuri pakeitė mano profesinį kelią, ir už žmones, kurie po jo tęsia šį darbą – mano mokytojus, trenerius ir supervizorius.
Mintyse sakau jam:
„Radau mokytojus, kurie po Jūsų tęsia psichodramos kelią. Iš jų mokiausi, tyrinėjau, augau ir integravau jų perduotas žinias į savo kasdienį darbą su žmonėmis. Visa tai dariau iš pagarbos Jūsų sukurtai psichodramos filosofijai ir tikėdama, kad ji gali toliau augti, vystytis ir padėti žmonėms."
Savo baigiamajame darbe aprašiau akimirką, kurioje Moreno nusišypso ir taria:
„Laiminu tavo kelią. Ačiū."
Šiuos žodžius priimu ne kaip pažodinį dialogą, o kaip simbolinį priminimą, kad kiekviena karta perima tai, ką sukūrė ankstesnioji, ir su pagarba perduoda toliau.
Todėl šiandien savo mokytojams galiu pasakyti tą patį, ką norėčiau pasakyti Jacobui Levy Moreno:
Ačiū už perduotas žinias.
Ačiū už pasitikėjimą.
Ačiū už įkvėpimą.
Visa tai, ką gavau iš jūsų, su pagarba ir atsakomybe perduodu žmonėms, kurie patiki man savo gyvenimo istorijas.
„Visų šių mokytojų darbų pagrindas – Jacobo Levy Moreno sukurta psichodramos filosofija, kurios spontaniškumo, kūrybiškumo ir autentiško susitikimo idėjos iki šiol įkvepia mano profesinį kelią."
Su giliu dėkingumu,
Rūta Janulevičienė
Praktikos pavyzdžiai – kai simboliai pradeda kalbėti
„Kai žmogui pritrūksta žodžių, jo istoriją pradeda pasakoti simboliai."
— Rūta Janulevičienė
Per daugelį metų praktikos pastebėjau, kad žmogaus pasąmonė dažnai kalba ne žodžiais, o vaizdiniais, kūno pojūčiais ir simboliais. Monodramoje jie tampa saugiu būdu pažinti tai, kas ilgą laiką buvo sunkiai įvardijama.
Kartais baimė įgauna mažo vaiko pavidalą. Kartais vidinis kritikas tampa griežtu mokytoju. Kartais kūnas kalba spaudimu krūtinėje, sunkumu pečiuose ar gumulu gerklėje. Užuot skubėję šiuos išgyvenimus aiškinti, pirmiausia juos tyrinėjame – smalsiai ir pagarbiai.
Monodrama suteikia galimybę ne tik suprasti šiuos simbolius, bet ir užmegzti su jais dialogą. Dažnai būtent tokiu būdu žmogus atranda naują santykį su savo emocijomis, vidiniais konfliktais ir gyvenimo istorija.
Svarbi psichodramos dalis yra ir darbas su vaidmenimis. Kartais žmogus pirmą kartą išdrįsta pasakyti: „Aš nenoriu." Arba: „Aš renkuosi save." Tokie, iš pirmo žvilgsnio paprasti žodžiai, gali tapti naujo gyvenimo etapo pradžia.
Per daugelį metų įsitikinau, kad dideli pokyčiai dažniausiai prasideda nuo mažų žingsnių – naujai pamatyto simbolio, kitaip išgyvento jausmo ar pirmą kartą ištarto sakinio. Todėl kiekvienoje sesijoje man svarbiausia ne ieškoti įspūdingo proveržio, o padėti žmogui priartėti prie savęs.
Moksliniai tyrimai ir profesinė refleksija
„Profesinis augimas prasideda tada, kai žinios susitinka su patirtimi, o patirtis – su refleksija."
— Rūta Janulevičienė
Man svarbu ne tik taikyti terapinius metodus praktikoje, bet ir nuolat gilinti jų teorinį pagrindą. Todėl profesinį augimą suprantu kaip nenutrūkstamą mokymosi, refleksijos ir tyrinėjimo procesą.
Mano baigiamasis darbas buvo skirtas psichodramos elementų taikymui individualioje terapijoje gyvai ir nuotoliu. Jame tyrinėjau, kaip klasikiniai J. L. Moreno psichodramos principai gali būti kūrybiškai ir atsakingai taikomi individualiame terapiniame procese.
Šis darbas sustiprino mano įsitikinimą, kad žmogui dažnai neužtenka vien suprasti savo istoriją – pokytis vyksta tuomet, kai jis gali ją patirti naujai, atrasti kitą perspektyvą ir išbandyti naujus santykio su savimi bei kitais būdus.
Šiandien savo praktiką nuolat praturtinu studijomis, supervizijomis, tarptautiniais mokymais ir bendradarbiavimu su specialistais iš įvairių pasaulio šalių. Tikiu, kad atsakomybė prieš klientą reiškia nuolatinį profesinį augimą, kritinę refleksiją ir pagarbą metodui, kuriuo dirbu.
Tačiau didžiausias mano mokytojas išlieka pats terapinis procesas. Kiekvienas susitikimas su žmogumi primena, kad svarbiausios įžvalgos gimsta ne tik knygose ar konferencijose, bet ir gyvame, autentiškame žmogaus bei terapeuto santykyje.
Rūtos įžvalga
Per savo profesinį kelią supratau, kad mokslas ir praktika neturėtų konkuruoti tarpusavyje. Mokslas padeda suprasti metodą, o praktika padeda suprasti žmogų. Kai šios dvi sritys susitinka, terapija tampa ne tik profesionali, bet ir gyva.
Jei jauti, kad atėjo laikas...
„Kiekviena kelionė prasideda nuo vieno sprendimo – leisti sau sustoti ir susitikti su savimi."
— Rūta Janulevičienė
Jeigu skaitydamas (-a) šį puslapį atpažinai save...
Jeigu jauti, kad gyvenime kartojasi tie patys santykių modeliai, vidiniai konfliktai ar sunkumai, kurių vien suprasti jau nebepakanka...
Jeigu norisi saugios erdvės, kurioje galėtum tyrinėti savo istoriją be vertinimo ir skubėjimo...
Kviečiu į individualią terapiją, kurioje taikau monodramos metodą.
Kiekvienas žmogus ateina su sava istorija. Todėl ir terapinis kelias visada kuriamas individualiai – gerbiant tavo tempą, poreikius ir pasirengimą pokyčiui.
Jei nuspręsi žengti šį žingsnį, mielai būsiu tavo kelionės palydovė.
Registracija individualiai konsultacijai
📩 Registruotis galite užpildę registracijos formą arba susisiekę su manimi.
„Niekas negali nueiti tavo gyvenimo kelio už tave. Tačiau kartais pakanka, kad šalia būtų žmogus, kuris padeda nepamesti savęs."
— Rūta Janulevičienė
Pradėk savo vidinę kelionę
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas yra monodrama?
Monodrama – tai individualioje terapijoje taikomas psichodramos metodas, padedantis žmogui tyrinėti savo vidinį pasaulį per veiksmą, simbolius, dialogą ir vaidmenis. Ji leidžia ne tik kalbėti apie savo gyvenimą, bet ir naujai patirti svarbias situacijas, santykius bei emocijas.
Skirtingai nei grupinėje psichodramoje, monodramoje dirba vienas klientas ir terapeutas. Kitus žmones ar vidines asmenybės dalis simboliškai gali atstovauti kėdės, daiktai, erdvė ar vaizduotė.
Ar monodrama tinka kiekvienam?
Monodrama gali būti naudinga daugeliui žmonių, tačiau kiekvienas terapinis procesas yra individualus. Pirmojo susitikimo metu aptariame, ar individuali terapija yra tinkamiausias pasirinkimas.
Ji gali būti tinkama, jei:
- patiriate nerimą, įtampą ar emocinius sunkumus;
- išgyvenate netektį ar gyvenimo krizę;
- norite geriau suprasti save ir savo santykius;
- kartojasi tie patys gyvenimo scenarijai;
- sunku priimti sprendimus;
- norite stiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi;
- jaučiate, kad vien suprasti savo problemą nebepakanka.
Pirmojo susitikimo metu kartu aptariame jūsų situaciją ir nusprendžiame, ar monodrama yra tinkamiausias kelias būtent jums.
Ar monodrama reiškia, kad reikės vaidinti?
Ne. Tai vienas dažniausių mitų.
Monodrama nėra teatras ar spektaklis. Jos tikslas – padėti žmogui saugiai pažvelgti į savo gyvenimo patirtį iš naujos perspektyvos.
Kiek ir kaip įsitraukti į terapinį procesą, visuomet sprendžiame kartu, gerbdami jūsų tempą ir ribas.
Ar galiu rinktis tik pokalbį?
Taip.
Monodramoje nėra spaudimo atlikti tam tikrą pratimą ar naudoti konkretų metodą. Kartais visa sesija vyksta pokalbio forma, o kartais natūraliai pereiname prie darbo su simboliais, kėdėmis ar vaidmenimis.
Terapinis procesas visuomet kuriamas bendradarbiaujant ir atsižvelgiant į jūsų poreikius.
Kaip vyksta nuotolinė monodramos sesija?
Nuotolinės sesijos vyksta saugioje internetinėje platformoje.
Jums tereikia ramaus kambario, stabilaus interneto ryšio ir galimybės skirti šį laiką sau. Priklausomai nuo situacijos gali būti naudojamos kėdės, namuose esantys daiktai, popierius ar kitos priemonės, padedančios tyrinėti vidinį pasaulį.
Daugelis psichodramos metodų sėkmingai taikomi ir nuotoliniu būdu.
Ar monodrama tinka žmonėms, gyvenantiems užsienyje?
Taip.
Didelė dalis mano klientų gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos bei pasaulio šalyse.
Nuotolinės konsultacijos leidžia tęsti terapiją gimtąja kalba nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Kiek trunka individualios terapijos sesija?
Individuali monodramos sesija paprastai trunka apie 60 minučių.
Esant poreikiui, kai kuriuos terapinius procesus galima planuoti ilgesnius. Tai visuomet aptariama individualiai.
Kiek sesijų reikės?
Vieno atsakymo nėra.
Kartais pakanka kelių konsultacijų, kad žmogus aiškiau pamatytų situaciją ir rastų kryptį. Kitais atvejais terapinis procesas trunka ilgiau, ypač dirbant su traumomis, vaikystės patirtimis ar pasikartojančiais gyvenimo scenarijais.
Pirmųjų susitikimų metu kartu aptariame terapijos tikslus ir galimą darbo eigą.
Ar monodrama gali būti derinama su kitais metodais?
Taip.
Savo praktikoje monodramą integruoju su kitais metodais, kai tai padeda žmogui geriau suprasti save ir pasiekti terapijos tikslus.
Priklausomai nuo situacijos gali būti taikomi psichogenealogijos, transgeneracinės terapijos, darbo su simboliais, Colour PsychoDynamics®, meditacijų ir kitų patyriminių metodų elementai.
Svarbiausia, kad metodai tarnautų žmogui, o ne žmogus metodams.
Kuo jūsų darbas išsiskiria?
Per daugiau nei dešimt metų praktikos supratau, kad svarbiausias terapijos elementas nėra metodų gausa – svarbiausias yra terapinis santykis.
Savo darbe remiuosi J. L. Moreno psichodramos filosofija ir tarptautine profesine patirtimi, kartu integruodama psichogenealogiją, transgeneracinę terapiją, darbą su simboliais, Colour PsychoDynamics® ir Veriditas labirintų principus.
Mano tikslas – ne pritaikyti žmogų prie metodo, bet metodą pritaikyti žmogui.
Kodėl galite manimi pasitikėti
Pasitikėjimas terapijoje gimsta ne vien iš diplomų ar metodų. Jis kuriamas per profesinę atsakomybę, nuolatinį mokymąsi ir gyvą terapinį santykį.
Per daugiau nei dešimt metų dirbu su individualiais klientais, poromis ir grupėmis. Nuolat dalyvauju tarptautiniuose mokymuose, supervizijose ir profesinėse studijose, o savo praktiką grindžiu tiek mokslo žiniomis, tiek ilgamete patirtimi.
Didžiausia mano mokykla visada buvo žmonės. Kiekvienas susitikimas primena, kad svarbiausia terapijoje yra ne metodai, o pagarbus žmogaus ir žmogaus susitikimas.
Jeigu po mūsų susitikimo žmogus išeina geriau suprasdamas save, ramiau kvėpuodamas ar atrasdamas bent vieną naują žingsnį savo gyvenime, žinau, kad terapinis procesas juda prasminga kryptimi.
Neradau atsakymo į savo klausimą. Ką daryti?
Jei neradote atsakymo į jums rūpimą klausimą, kviečiu susisiekti.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus ir padėsiu įvertinti, ar monodrama šiuo metu gali būti jums tinkamas kelias.
Saugi erdvė, kurioje vyksta pokytis